Garliavos medicinos centro administracija prašo pacientų būti pilietiškus ir informuoti apie korupcijos atvejus mūsų sveikatos priežiūros įstaigoje anonimiškai skambinant tel. +37068644111.
Informuoti apie korupcijos atvejus mūsų įstaigoje pacientai taip pat gali atsiųsdami laišką adresu Vytauto g. 57A-2, Garliava, 53263, Kauno r. arba el. paštu korupcija@garliavosmc.lt.
Garliavos medicinos centro administracija.
Sveikatos apsaugos ministerija prašo informuoti apie korupcijos atvejus anonimiškai skambinant nemokamu telefonu 8 800 66 004, taip pat el. paštu korupcija@sam.lt
Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo apie korupcijos atvejus pranešti visą parą veikiančiu „Pranešk STT“ linija Vilniuje (8 5) 266 3333, elektroniniu paštu pranesk@stt.lt arba palikti pranešimą svetainėje https://www.stt.lt/pateikti-pranesima-apie-korupcija/7425#turinys
Mieli mūsų įstaigos pacientai,
Mūsų įstaigoje siekiama užtikrinti ne tik kokybišką ir skaidrią pirminę sveikatos priežiūrą, bet ir netoleruojame bet kokių korupcijos apraiškų (kyšio davimo ir/ar jo ėmimo).
Lietuvos Respublikos teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kada medicinos srityje dirbantiems asmenims draudžiama ir kada galima priimti dovanas. Medicinos darbuotojui negalima siūlyti jokių nors daiktų, produktų ar paslaugų, nes tiek Jūs, tiek medicinos darbuotojas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, netekti darbo ar/ir gauti drausminę nuobaudą.
Medicinos darbuotojas, atsisakantis priimti siūlomą „dovaną“, elgiasi teisingai. Tokiu atveju teisės aktai įpareigoja apie neteisėtą veiksmą pranešti teisėsaugai.
Siekiant atsidėkoti medicinos darbuotojams už kokybišką, malonų, rūpestingą, kultūringą aptarnavimą, siūlome užpildyti asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketą, kurią galite rasti Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos registratūroje, bei ją palikti atsiliepimų dėžutėje.
Jūsų šypsena ir teigiamas atsiliepimas - skaidrus ir geriausias būdas atsidėkoti medikams.
Pagarbiai
Direktorius Mindaugas Kyguolis
Baudžiamoji atsakomybė už korupcinio pobūdžio veiksmus
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnis. Kyšininkavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
226 straipsnis. Prekyba poveikiu
1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, galiojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
227 straipsnis. Papirkimas
1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
5. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per
įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie
tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
228 ¹ straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Apie korupcinio pobūdžio veikas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre galite pranešti atsakingam asmeniui Alinai Žibienei, tel. (8 37) 39 37 97, el. paštas info@garliavosmc.lt
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e6220de2e66c11eb866fe2e083228059?jfwid=-je7i1sz8s
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2021 m. liepos 16 d.
įsakymu Nr. V-1673
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ ELGESIO KODEKSAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) nustato pagrindinius asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) darbuotojų (toliau – darbuotojai) elgesio principus, kurių jie privalo laikytis darbo metu.
2. Kodekso tikslas – kurti geranorišką darbo aplinką, ugdyti profesinę kompetenciją bei tinkamus ir efektyvius ASPĮ darbuotojų tarpusavio ryšius, pagarbius tarpusavio santykius ir santykius su pacientais, jų atstovais, didinti ASPĮ darbuotojų reputaciją visuomenėje, pacientų ir jų atstovų pasitikėjimą ASPĮ, kurti antikorupcinę aplinką ir valdyti interesų konfliktus.
3. Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų etikos ir elgesio klausimus.
4. Darbuotojas privalo įspėti kitą darbuotoją apie jo elgesį, jeigu jo elgesys galimai pažeidžia Kodeksą. Darbuotojai privalo užkirsti kelią Kodekso, kitų darbuotojų etikos ir elgesio ir (ar) darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, netoleruoti ASPĮ darbuotojų neetiško elgesio, nekompetentingų ir (ar) neteisėtų veiksmų ir nedelsiant imtis priemonių jiems nutraukti. Jeigu darbuotojo įspėjimas apie galimai Kodeksą, kitus darbuotojų etikos ir elgesio ir (ar) darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiantį elgesį neveiksmingas, informuoti apie tai ASPĮ atsakingus darbuotojus. Taip pat darbuotojai privalo pranešti apie galimai darbuotojo ar jų grupės taikomą ar taikytą nereglamentuotą elgesį (taikomas neformalias taisykles), ujimą, elgesį, kuriuo galimai žeidžiamas darbuotojų ir (ar) pacientų asmens orumas, motyvacija dirbti ar gydytis, bendrauti, išsakyti nepasitenkinimą ar kritiką, ir trukdymą tobulėti darbuotojo profesinėje veikloje.
II SKYRIUS
ASPĮ DARBUOTOJŲ ELGESIO PRINCIPAI
5. ASPĮ darbuotojų elgesio principai:
5.1. Asmeninės atsakomybės principas. Darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka paaiškina ir pagrindžia savo sprendimus ar veiksmus. Darbuotojai turi atsisakyti vykdyti galimai neteisėtus pavedimus, taip pat jei pavedimui vykdyti trūksta įgūdžių, išteklių ar kompetencijos, ir apie tai informuoti pavedimo davėją ir atsakingą darbuotoją. Darbuotojai asmeniškai atsako už savo (įskaitant kolegialius sprendimus) veiksmų ir neveikimo padarinius, užduočių įgyvendinimą, informacijos ir dokumentų tinkamą naudojimą bei konfidencialumo laikymąsi, tinkamą, rūpestingą, kvalifikuotą ir atsakingą savo pareigų atlikimą. Darbuotojai, tiesioginiam ir (ar) ASPĮ vadovui reikalaujant, ar vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsiskaito už savo veiklą.
5.2. Bendradarbiavimo ir pagalbos principas. Darbuotojai rūpinasi emociškai palaikančio tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo tobulinimu, tarpusavio pakantumu, santykius su pacientais grindžia savo paties mandagiu elgesiu, dėmesingumu, atjauta, geranoriškumu, domėjimusi savijauta ir sunkumais. Darbuotojai privalo mažinti dėl sprendžiamų problemų kylančią įtampą, spręsti konfliktus, neleisti palaikyti tarpusavio priešiškumo ar nuteikti darbuotojus prieš kitus kolegas. Neleidžiama turėti tikslą išvaryti ar išguiti darbuotoją iš ASPĮ, jo padalinio ar bendradarbių bendravimo rato ar kitaip atriboti nuo bendravimo, problemų sprendimo ir įsitraukimo į darbo ir bendruomenės veiklą.
5.3. Konfidencialumo principas. Darbuotojai privalo neskleisti vienų iš kitų sužinotos asmeninės informacijos, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Visais kitais atvejais darbuotojai vadovaujasi teisės aktais nustatytomis konfidencialios informacijos saugojimo sąlygomis ir tvarka, darbo metu gautą informaciją naudoja taip, kaip nustato ASPĮ vidaus dokumentai ir kiti teisės aktai.
5.4. Lojalumo principas. Darbuotojai privalo darbu ir bendravimu siekti visuomenės gerovės, ASPĮ tikslų. Darbuotojai privalo vengti tokio elgesio ir viešų pasisakymų, kurie galėtų diskredituoti darbuotojo ar ASPĮ vardą, silpninti visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ir ASPĮ. Informacijos apie neteisėtas veikas atskleidimas nelaikomas lojalumo principo pažeidimu.
5.5. Naujovių ir atvirumo permainoms principas. Darbuotojai turi būti atviri kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, naujovėms, turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti profesijos, darbo ir bendravimo problemas, nuolat tobulinti savo profesinę veiklą, taikyti pažangiausius metodus, technologijas, priemones ir gerosios patirties pavyzdžius, visada veikti profesionaliai, siekti žodžio ir veiksmo vienybės, pripažinti savo darbo klaidas ir jas taisyti, vieni kitiems padėti išvengti darbo klaidų ir nesusipratimų, vieni kitiems suteikti trūkstamą darbui ir bendravimui reikalingą informaciją.
5.6. Nesavanaudiškumo principas. Darbuotojai privalo naudoti jam patikėtą ASPĮ, valstybės ir (ar) savivaldybių turtą, darbo metu gautą informaciją, tarnybinę padėtį ir darbą visuomenės gerovei, nesiekti asmeninės naudos ir neteisėto poveikio kitų asmenų sprendimams.
5.7. Padorumo principas. Darbuotojai privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, nepagrįstų lengvatų ir nuolaidų iš fizinių ir juridinių asmenų, aiškiai apie tai žodžiu pasakyti ir elgesiu tai parodyti. Darbuotojai privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, su darbuotojais ir pacientais bei jų atstovais būti pagarbūs, tolerantiški ir paslaugūs, konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai, stabdyti seksualinio priekabiavimo pasireiškimus. Darbuotojai privalo vengti tokio elgesio, kuris galėtų kenkti darbuotojo asmens garbei ir orumui bei profesijos prestižui. Darbuotojai ASPĮ ir jos teritorijoje turi dėvėti švarią ir tvarkingą, teisės aktų numatytais atvejais – specialią aprangą, nerūkyti (išskyrus specialiai tam įrengtose vietose), nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
5.8. Sąžiningumo ir nešališkumo principas. Darbuotojai privalo būti objektyvūs, priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus, veikti vadovaudamiesi viešaisiais ir pacientų sveikatos ir gerovės interesais, išklausyti visų suinteresuotų pusių argumentus ir pateikti informaciją, kuri padėtų priimti tinkamiausią objektyvų sprendimą. Darbuotojai turi vienodai elgtis vieni su kitais, pacientais ir jų atstovais, be simpatijų ar išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.
5.9. Skaidrumo ir viešumo principas. Darbuotojų veikla, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, turi būti vieša, suprantama ir atvira įvertinti. Darbuotojai ASPĮ atsakingiems asmenims praneša apie ASPĮ taikomas neformalias taisykles, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina savo veiksmų ir sprendimų viešumą, prireikus pateikia savo sprendimų priėmimo motyvus bei teikia reikiamą informaciją kitiems darbuotojams, pacientams ir jų atstovams. Viešumo principas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės ar komercinę paslaptį.
5.10. Teisingumo principas. Darbuotojai, atlikdami savo pareigas ir teikdami paslaugas, privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant tautybės, rasės, lyties, lytinės orientacijos, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų, vadovautis visų asmenų lygybės įstatymui principu. Darbuotojai privalo vienodai būti teisingi nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, o svarstant vidaus teisės aktų projektus, priimant sprendimus dėl darbuotojų skyrimo į pareigas ar atsakomybės – neturėti išankstinių nuostatų dėl tam tikro asmens ar asmenų grupės, priimti sprendimus vadovaujantis visiems vienodais vertinimo kriterijais.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
6. Už Kodekso nuostatų įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą yra atsakingas ASPĮ vadovas.
7. ASPĮ, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, kasmet iki pirmojo ketvirčio pabaigos Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia informaciją apie gautų skundų dėl Kodekso nuostatų laikymosi skaičių, jų nagrinėjimo rezultatus, nustatytų Kodekso pažeidimų esmę.
PATVIRTINTA
VšĮ Garliavos PSPC direktoriaus
2022 m. birželio 13 d.
įsakymu Nr. V-21
DOVANŲ, GAUTŲ PAGAL TARPTAUTINĮ PROTOKOLĄ AR TRADICIJAS, IR REPREZENTACIJAI SKIRTŲ DOVANŲ PERDAVIMO, VERTINIMO, REGISTRAVIMO SAUGOJIMO IR EKSPONAVIMO BEI VEIKSMŲ, GAVUS NETEISĖTĄ ATLYGĮ,
VŠĮ GARLIAVOS PSPC TVARKOS APRAŠO
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo bei veiksmų, gavus neteisėtą atlygį, Viešojoje įstaigoje Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Įstaiga) tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su darbuotojo pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kurias gali gauti darbuotojai, perdavimo, vertinimo, registravimo, apskaitos, saugojimo ir eksponavimo tvarką. Tvarkos aprašas taip pat reglamentuoja darbuotojų elgesį ir veiksmus gavus neteisėtą atlygį.
2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacinėmis gairėmis, patvirtintomis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KS-40, Rekomendacijomis dėl Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo Įstatymo kontrolės subjektams, patvirtintomis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. KS-291, ir kitais teisės aktais.
3. Tvarkos apraše vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
3.1. Atsakingas asmuo – Įstaigoje už Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, darbuotojų konsultavimą privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų prevencijos ir koordinavimo su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija klausimais bei privačių interesų deklaravimo administravimą atsakingas asmuo.
3.2. Darbuotojas – Įstaigos direktorius ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
3.3. Diplomatinis (tarptautinis) protokolas – būdingas konkrečiai valstybei ir yra susijęs su toje valstybėje organizuojamų oficialių renginių, valstybinių iškilmių, kuriuose dalyvauja aukščiausi valstybės ir vyriausybės asmenys, ceremonialu. Tai yra tarptautinės mandagumo taisyklės, kurių valstybė ir jos atstovai laikosi, norėdami parodyti deramą pagarbą kitai valstybei ir jos atstovams, kartu išlaikydami savo valstybės prestižą bei nacionalinį orumą. Atliekant diplomatines funkcijas, įprasta organizuoti įvairius renginius, susitikimus, kviesti darbo pietų, neatlygintinai kviesti į kultūrinius, ekonominius ir kitokio pobūdžio renginius. Šiuose renginiuose visos dalyvaujančios pusės vienodai supranta, kad šių renginių paskirtis atitinka oficialius tarnybinius tikslus.
3.4. Dovana – bet koks neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė. Dovanojimas – sandoris, kurio pagrindinė ypatybė yra neatlygintinumas („duodama veltui“). Terminas „dovana“ apibrėžiamas plačiai ir apima bet ką, ką galima įvertinti pinigais, t. y. daiktus, paslaugas, pramogas, nuolaidas, dovanų čekius, vaišingumą (svetingumą), paskolas (skolinimą), taip pat mokymus, transporto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas ir pan. Dovana nelaikomi tik mažos vertės daiktai, turintys informacinę paskirtį (brošiūros, bukletai, katalogai, rašikliai).
3.5. Interesų konfliktas – situacija, kai Darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kuris susijęs ir su jo privačiais interesais.
3.6. Komisija – Įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri vertina dovanas, gautas pagal tarptautinį protokolą, tradicijas, taip pat dovanas skirtas reprezentacijai.
3.7. Neteisėtas atlygis – į Įstaigą atnešti, atsiųsti (paštu, per kurjerį, elektroniniu ar kitais būdais) ar kitu būdu palikti pinigai, taip pat daiktai, kurie nelaikytini dovanomis, gautomis pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su Darbuotojo pareigomis, taip pat nelaikytini reprezentacijai skirtomis dovanomis su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba paslaugomis, skirtomis naudotis tarnybiniais tikslais.
3.8. Nulinė dovanų politika – Įstaigoje taikoma politika, kuri reiškia, kad nepriimamos jokios dovanos, išskyrus Įstatyme numatytas išimtis, ir visos Darbuotojų gautos dovanos yra įvertinamos ir registruojamos, nepriklausomai nuo jų vertės.
3.9. Sprendimas – bet koks Darbuotojo veiksmas (pvz. dalyvavimas darbo grupių, komisijų, komitetų veikloje, raštų ir kitų dokumentų rašymas, įsakymų rengimas, dokumentų vizavimas, atstovavimas, tarpininkavimas, pasirašymas ir pan.).
4. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
DOVANŲ, GAUTŲ PAGAL TARPTAUTINĮ PROTOKOLĄ AR TRADICIJAS IR REPREZENTACIJAI SKIRTŲ DOVANŲ PERDAVIMAS ĮSTAIGAI
5. Darbuotojas, dirbantis Įstaigoje, gavęs dovaną, kai tokios dovanos vertė viršija 150 eurų (jeigu tiksli vertė yra žinoma) arba tikėtina, kad galėtų viršyti 150 eurų (jeigu tiksli vertė nežinoma), nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos, apie tai turi informuoti tiesioginį savo vadovą, Atsakingas asmuo Įstaigoje ir privalo perduoti ją Įstaigos direktoriui.
6. Jeigu Darbuotojas, dirbantis Įstaigoje, gautos dovanos per nustatytą terminą perduoti neturi galimybių dėl komandiruotės, ligos, atostogų ar kito laikino nebuvimo darbe, jis gautą dovaną privalo perduoti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komandiruotės, ligos, atostogų ar kito laikino nebuvimo darbe pabaigos.
III SKYRIUS
DOVANŲ, GAUTŲ PAGAL TARPTAUTINĮ PROTOKOLĄ AR TRADICIJAS, IR REPREZENTACIJAI SKIRTŲ DOVANŲ ĮVERTINIMAS, REGISTRAVIMAS IR APSKAITA
7. Atsakingas asmuo iš Darbuotojo gavęs informaciją apie jo gautą dovaną per 3 darbo dienas inicijuoja dovanos vertinimą, kurį jis atlieka kartu su Komisija.
8. Dovanos vertė nustatoma vadovaujantis šiuose teisės aktuose nurodytais vertinimo kriterijais:
8.1. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme;
8.2. Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“.
9. Dovanos vertės nustatymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į tapačių daiktų ar jų atitikmenų rinkos vertę pagal elektroninėje erdvėje ar kituose informacijos šaltiniuose esančius duomenis ar vadovaujantis kita informacija.
10. Sprendimas dėl dovanos vertinimo priimamas vertinimo metu Komisijos posėdyje dalyvavusių asmenų balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komisijos narių.
11. Nustačius dovanos vertę, Atsakingas asmuo užpildo Dovanos vertinimo aktą (1 priedas), kuris registruojamas ir saugomas Dovanų apskaitos registre (toliau – DAR) (2 priedas). Visi asmenys, dalyvavę vertinant dovaną, pasirašo Dovanos vertinimo aktą ir, jeigu būtina, įrašo komentarus DAR.
12. Jeigu dovanos vertė yra akivaizdi, ją galima nustatyti iš tiesiogiai nurodytos kainos (pavyzdžiui, kainos žymos, priklijuotos etiketės, sąskaitos faktūros ar pan.), tokiu atveju dovanos vertinimas neatliekamas, o Atsakingas asmuo, sudarydamas Dovanos vertinimo aktą, pastabose pažymi, kokiu būdu buvo nustatyta vertė, ir užregistruoja jį DAR.
13. Kiekviena dovana vertinama eiliškumo tvarka individualiai. Kai Dovaną sudaro keletas skirtingų daiktų, jų vertė yra sumuojama ir į Dovanos vertinimo aktą įrašoma bendra Dovanos vertė vienu registracijos numeriu.
14. Jeigu vertinimo metu nustatoma, kad dovanos vertė neviršija 150 eurų, tokia dovana į apskaitą netraukiama. Komisija parenka ir Dovanos vertinimo akte nurodo vieną ar kelis į apskaitą neįtrauktos dovanos naudojimo variantus:
14.1. Dovana grąžinama dovaną gavusiam Darbuotojui ir ji tampa jo nuosavybe. Darbuotojas gali su dovana elgtis taip, kaip jam atrodo priimtina. Darbuotojo pageidavimu dovana gali būti užregistruojama ir perduodama Administracijai naudoti, eksponuoti ir pan.
14.2. Dovana (išskyrus vardines dovanas) lieka Įstaigoje, kai dovaną perduoda Darbuotojas ir, jeigu yra galimybė, naudojama darbo reikmėms.
14.3. Dovana atiduodama labdarai.
15. Jeigu vertinimo metu nustatoma, kad dovanos vertė didesnė nei 150 eurų, dovana yra laikoma Įstaigos nuosavybe. Dovanos vertinimo aktą Atsakingas asmuo nukreipia Įstaigos vyriausiajam finansininkui. Dovana apskaitoma užbalansinėje sąskaitoje „Saugoti priimta dovana“.
16. Komisija Dovanos vertinimo akte nurodo, kaip dovana, kurios vertė viršija 150 eurų, turi būti naudojama, eksponuojama ir prižiūrima:
16.1. Dovana gali būti naudojama Įstaigos reikmėms, jei tai atitinka dovanos paskirtį, ir tai pažymima Dovanos vertinimo akto pastabų skiltyje;
16.2. Dovana gali būti eksponuojama Įstaigoje. Dovana eksponuojant laikoma visiems Darbuotojams laisvai prieinamoje ir matomoje vietoje.
16.3. Kai dovana yra gendanti, ji turi būti padedama visiems Darbuotojams ir klientams laisvai prieinamoje ir matomoje vietoje, suvartojimui.
17. Dovanos nepataisomo sugadinimo ar sunaikinimo faktas nustatomas Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytų subjektų sprendimu.
IV SKYRIUS
VEIKSMAI GAVUS NETEISĖTĄ ATLYGĮ
18. Pagal šį Tvarkos aprašą tai, kas perduodama Darbuotojui, kai tai susiję su jo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis bei neatitinka Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų, yra neteisėtas atlygis. Jeigu Darbuotojui norima įteikti neteisėtą atlygį, turi būti atsisakoma jį priimti. Apie tokius atvejus Darbuotojas privalo informuoti Įstaigos Atsakingas asmuo šio Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka.
19. Jeigu Darbuotojui siūlomas, žadamas duoti, duodamas neteisėtas atlygis atitinka kyšio[1] požymius arba provokuojama jį priimti, Darbuotojas privalo perspėti tokį neteisėtą atlygį siūlantį, žadantį ar davusį asmenį apie jo daromą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, galimas pasekmes (galimą ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją atsakomybę) ir pareikalauti nedelsiant nutraukti tokius veiksmus. Darbuotojas turi aiškiai pasakyti ir savo elgesiu parodyti, kad netoleruoja korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, ir neprovokuoti asmens duoti neteisėto atlygio (kyšio). Taip pat Darbuotojas turi paaiškinti, kad jis privalės pranešti apie tai Įstaigos Atsakingam asmeniui arba teisėsaugos įstaigoms.
20. Darbuotojas privalo atsisakyti priimti ir kitus daiktus, kurie, nors ir neatitinka kyšio požymių, tačiau taip pat nelaikytini dovanomis, gautomis pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su Darbuotojo pareigomis, taip pat nelaikytini reprezentacijai skirtomis dovanomis su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba paslaugomis, kai yra naudojamasi tarnybiniais tikslais. Darbuotojas privalo paaiškinti tokius daiktus siūlančiam asmeniui, kad jų priėmimas gali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo[2] ar etikos taisyklių pažeidimas[3], bei paraginti neteikti, atsiimti siūlomus daiktus. Nepavykus iš karto perspėti neteisėto atlygio davėjo (pvz., jam pasišalinus arba kai neteisėtas atlygis atsiųstas paštu, per kurjerį ir pan.), jis gali būti kviečiamas telefonu, el. paštu ar kitais būdais (jei žinomi kontaktiniai duomenys) atvykti į Įstaigą ir atsiimti atsiųstus ar paliktus daiktus. Jeigu nepavyksta minėtų daiktų grąžinti juos palikusiam ar atsiuntusiam asmeniui arba nežinoma, kas juos paliko ar atsiuntė, dėl jų priimamas vienas iš Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytų sprendimų.
21. Asmeniui, kuris išreiškė norą finansiškai ar kitokia turtine išraiška padėkoti Įstaigai už suteiktas paslaugas, turi būti paaiškinta, kad tai jis gali padaryti skirdamas paramą ar labdarą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.
22. Apie siūlytą, siūlomą, žadamą duoti ar duotą (paliktą, rastą, atsiųstą, perduotą per kitą asmenį) neteisėtą atlygį Darbuotojai visais atvejais žodžiu, raštu, telefonu ar elektroniniu būdu nedelsdami privalo pranešti Įstaigos Atsakingam asmeniui. Jei neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (atlygiu siekiama daryti įtaką Darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus), Darbuotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 101 straipsniu, privalo informuoti teisėsaugos įstaigą.
23. Įstaigos Atsakingas asmuo, gavęs informacijos apie siūlytą, siūlomą, žadamą duoti ar duotą neteisėtą atlygį:
23.1. nuvykęs į vietą, išsiaiškina preliminarias įvykio aplinkybes (asmens, siūliusio, žadėjusio duoti ar davusio neteisėtą atlygį, tapatybę, ketinimus ir pan.);
23.2. įvertinęs gautos informacijos turinį ir nustatęs galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymius, nedelsdamas informuoja Įstaigos direktorių ir kompetentingas teisėsaugos institucijas bei imasi visų priemonių galimai nusikalstamai veikai sustabdyti ir fiksuoti;
23.3. informuoja neteisėtą atlygį (kyšį) siūlantį, žadantį duoti ar davusį asmenį, kad jis, esant galimybei, turės palaukti, kol atvyks teisėsaugos pareigūnai. Jei toks asmuo pasišalino iš įvykio vietos, apie tai informuoja atvykusius teisėsaugos pareigūnus;
23.4. imasi priemonių įvykio vietai apsaugoti, iki atvyks teisėsaugos pareigūnai. Jeigu galimai neteisėtas atlygis buvo paliktas ant stalo, įkištas į stalčių ar numestas ant žemės, rastas automobilyje, drabužių kišenėse ar kitoje vietoje, būtina palikti jį ten, kur yra, išskyrus atvejus, kai yra pavojus, kad neteisėtas atlygis gali būti pamestas ar sunaikintas. Įvykio vietoje nieko neliečia rankomis, pvz., neperskaičiuoja pinigų kupiūrų, ir stengiasi užtikrinti, kad ir kiti asmenys nieko neliestų;
23.5. esant galimybei ir nepažeisdamas asmens duomenų apsaugos reikalavimų, įvykį fiksuoja garso ar vaizdo įrašu;
23.6. jei yra asmenų, kurie galėjo matyti neteisėto atlygio davimo ar bandymo jį duoti faktą, užsirašo jų kontaktinius duomenis, kuriais būtų galima susisiekti, esant galimybei paprašo palaukti, kol atvyks teisėsaugos pareigūnai;
23.7. jeigu įvertinęs surinktos informacijos turinį nustato, kad nėra galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (pvz., daiktas paliktas atsitiktinai), apie tai pažymi Neteisėto atlygio registre, informuoja Įstaigos direktorių ir imasi priemonių gautiems daiktams grąžinti arba priima sprendimus, numatytus Tvarkos aprašo 27 punkte.
24. Įstaigos Atsakingas asmuo užtikrina pagalbą pareigūnams atliekant aplinkybių tyrimą dėl neteisėto atlygio, pateikia surinktą informaciją ir su jais bendradarbiauja.
V SKYRIUS
GAUTO NETEISĖTO ATLYGIO REGISTRAVIMAS
25. Įstaigos Atsakingas asmuo, gavęs pranešimą apie siūlytą, siūlomą, žadamą duoti ar duotą galimai neteisėtą atlygį, per 1 darbo dieną registruoja šį faktą Neteisėto atlygio registre (toliau – NAR), užpildydamas Tvarkos aprašo 3 priede nurodytą NAR formą. Gauto ar palikto neteisėto atlygio dalykas turi būti nufotografuojamas, fotografijos pridėtos prie NAR.
26. Jei neteisėtas atlygis perduodamas teisėsaugos įstaigoms arba grąžinamas davėjui, pažymima NAR pastabų skiltyje.
27. Jeigu neteisėtas atlygis nėra perduodamas teisėsaugos įstaigoms (nesant nusikalstamos veikos sudėties ir kai davėjas atsisako jį atsiimti) arba negrąžinamas davėjui (nežinomas neteisėto atlygio davėjas), vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir protingumo principu, gali būti priimamas vienas iš šių sprendimų:
27.1. Neteisėtas atlygis perduodamas labdarai.
27.2. Neteisėtas atlygis sunaikinamas.
27.3. Neteisėtas atlygis nuasmeninamas ir naudojamas bendroms Įstaigos ir jos interesantų reikmėms (pvz., papuošti bendrojo naudojimo patalpas, pavaišinti klientus ir pan.).
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Įstaigos Atsakingas asmuo teikia konsultacijas Darbuotojams Tvarkos aprašo taikymo klausimais, rengia vidaus teisės aktus, įgyvendinančius Tvarkos aprašo nuostatas.
29. Darbuotojai, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
_____________________________
Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, ir reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo bei veiksmų, gavus neteisėtą atlygį, VšĮ Garliavos PSPC tvarkos aprašo
1 priedas
(Dovanos vertinimo akto forma)
DOVANOS VERTINIMO AKTAS
____________Nr. ______________
(data)
___________________
(miestas)
|
Eil. Nr. |
Dovanos pavadinimas ir apibūdinimas |
Dovaną perdavusios įstaigos pavadinimas ar darbuotojo vardas ir pavardė |
Dovaną gavęs asmuo |
Įteikimo data |
Įteikimo vieta |
Įteikimo aplinkybės |
Kiekis |
Vertė |
Komisijos sprendimas |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Komisijos nariai:
Pareigos parašas vardas, pavardė
Pareigos parašas vardas, pavardė
Pareigos parašas vardas, pavardė
Dovaną perdavė priežiūrai (vardas, pavardė, parašas)
Dovaną priėmė priežiūrai atsakingas asmuo (vardas, pavardė, parašas)
Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, ir reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo bei veiksmų, gavus neteisėtą atlygį, VšĮ Garliavos PSPC tvarkos aprašo
2 priedas
(Dovanų apskaitos registro forma)
DOVANŲ APSKAITOS REGISTRAS
|
Eil. Nr. |
Dovanos pavadinimas ir apibūdinimas |
Dovaną perdavusios įstaigos pavadinimas ar darbuotojo vardas ir pavardė |
Dovaną gavęs asmuo |
Įteikimo data |
Įteikimo vieta |
Įteikimo aplinkybės |
Kiekis |
Vertė |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, ir reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo bei veiksmų, gavus neteisėtą atlygį, VšĮ Garliavos PSPC tvarkos aprašo
3 priedas
(Neteisėto atlygio registro forma)
NETEISĖTO ATLYGIO REGISTRAS
|
Eil. Nr. |
Gavimo data, laikas |
Davėjo vardas ir pavardė, įmonės pavadinimas (jei žinoma) |
Gavėjo ir (ar) pranešėjo pareigos |
|
Atlikti veiksmai: faktą registravęs Atsakingas asmuo, kokių veiksmų imtasi, parengto dokumento data, numeris, fotografija ir t. t. |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
[1] Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 4 dalį kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
[2] Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnį deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Už šio įstatymo pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnyje.
[3] Už įstaigų etikos taisyklių ir (ar) kodeksų pažeidimus gali būti taikoma drausminė ir (ar) tarnybinė atsakomybė.
Kyšiu laikoma bet kokios formos nauda (pinigai, daikati, produktai, paslaugos ir kt.), jei ji gaunama už medicinos darbuotojo suteiktas ar numatomas suteikti paslaugas.
Dovana - tai privatus asmens gyvenio faktas, ji paprastai įteikiama tam tikrų švenčių ar progų metu ir nesiejama su medicinos darbuotojo pareigomis (šv. Kalėdos, Naujieji metai, gimtadienis ir kt.).
Jei už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas medikui duodama šokolado, kavos, vaisių, alkoholio ir pan., yra daroma neteisėta veika.
PATVIRTINTA
VšĮ Garliavos pirminio sveikatos
priežiūros centro direktoriaus
2022-12-29 įsakymu Nr. V-44
PARAMOS INICIJAVIMO, GAVIMO, APSKAITOS IR VIEŠINIMO
VŠĮ GARLIAVOS PSPC TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
- Paramos inicijavimo, gavimo, apskaitos ir viešinimo VšĮ Garliavos pirminio sveikatos priežiūros centro tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato paramos inicijavimo, gavimo, apskaitos, naudojimo, kontrolės ir viešinimo tvarką VšĮ Garliavos PSPC (toliau –Įstaigoje).
- Parama – tai paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalyko teikimas Įstaigai, jos įstatuose numatytiems tikslams, uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti, susijusiais su visuomenei naudingais tikslais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
- Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (1993 m. birželio 4 d. Nr. I-172), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) ir kt. teisės aktuose, reglamentuojančiuose labdaros ir paramos gavimą, teikimą bei kitus su tuo susijusius procedūrinius klausimus.
- Šis Aprašas reglamentuoja ir anonimiškai gautą paramą, jos apskaitą, naudojimą ir viešinimą.
II SKYRIUS
PARAMOS DALYKAS. PARAMOS SUTEIKIMO BŪDAI
5. Paramos dalyku gali būti:
5.1. Piniginės lėšos.
5.2. Bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes.
5.3. Suteiktos paslaugos.
6. Paramą Įstaigai gali teikti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas, politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones, biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybių institucijas bei Lietuvos banką, taip pat paramą gali teikti užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos.
7. Paramos suteikimo būdai:
7.1. Neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas, atliekant darbus.
7.2. Skiriant iki 1,2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos.
7.3. Suteikiant turtą naudotis panaudos teise.
7.4. Testamentu paliekant bet kokį turtą.
7.5. Kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys.
III SKYRIUS
PARAMOS GAVIMO INICIJAVIMAS
8. Paramos gavimas gali būti iniciuojamas Įstaigos arba pačių paramos teikėjų iniciatyva.
9. Parama iš juridinių asmenų piniginėmis lėšomis gali būti gaunama ir skiriama Aprašo 27 punkte nurodytoms veikloms finansuoti.
IV SKYRIUS
PARAMOS TEIKIMAS IR GAVIMAS
10. Įstaigoje iš juridinių asmenų parama, numatyta Aprašo 5.1-5.3 papunkčiuose, teikiama - gaunama pasirašant paramos sutartį, kurioje nurodomi paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai.
11. Paramos teikėjas turi teisę reikalauti, kad Įstaiga, kaip paramos gavėja:
11.1. viešintų informaciją apie paramos teikėją;
11.2. teiktų ataskaitas paramos teikėjui apie gautos paramos panaudojimą, paramos gavėjo veiklą. Ataskaita rengiama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1985 „Dėl rekomendacijų dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų paramos gavimo ir teikimo apskaitos ir viešinimo sistemos taikymo“ patvirtintą pavyzdinę Paramos panaudojimo ataskaitos formą;
11.3. panaudotų paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka.
12. Parama iš juridinių asmenų piniginėmis lėšomis, vykdoma elektroniniu būdu pervedant paramą į Įstaigos sąskaitą banke, nurodytą paramos sutartyje.
13. Fizinis asmuo paramą piniginėmis lėšomis gali teikti:
13.1. įmokėdamas pinigines lėšas į Įstaigos kasą;
13.2. pervesdamas elektroniniu būdu į Įstaigos sąskaitą banke su pastaba, kad tai parama.
14. Paramos sutartis, pagal kurią perduodamas materialus turtas, vykdoma pasirašant ir turto priėmimo - perdavimo aktą, kuris yra neatskiriama paramos sutarties dalis.
15. Įstaigos gautos piniginės lėšos, turtas ar paslaugos, kai paramos teikėjas nėra žinomas arba nenori būti žinomas, laikomi anonimiškai gauta parama.
16. Anonimiškai gauta parama teikiama nepasirašant rašytinės paramos sutarties.
17. Fizinis asmuo, teikdamas paramą anonimiškai piniginėmis lėšomis, pats tiesiogiai įmoka į Įstaigos kasą, išduotame kasos pajamų orderyje nurodoma, kad tai anoniminė parama.
18. Juridinis asmuo negali teikti paramos anonimiškai.
V SKYRIUS
GAUTOS PARAMOS APSKAITA IR ATASKAITOS
19. Gautos paramos įvertinimą (jei reikia) ir apskaitą vykdo direktoriaus įsakymu paskirta paramos priėmimo komisija.
20. Gauta parama įvertinama ir registruojama apskaitoje vadovaujantis Apskaitos politikoje nustatyta tvarka.
21. VMI teikiama Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 forma.
22. Per kalendorinius metus iš vieno paramos teikėjo gavus didesnę negu 15 000 eurų paramą, VMI teikiama mėnesio ataskaita apie gautą paramą. Mėnesio ataskaita turi būti pateikta iki kito mėnesio 15 dienos.
23. Jeigu anoniminė parama gauta piniginėmis lėšomis, ji priimama į Įstaigos kasą pagal kasos pajamų orderį teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Per metus gautos anoniminės paramos suma (vertė) įtraukiama į Įstaigos teikiamą metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą.
VI SKYRIUS
GAUTOS PARAMOS PANAUDOJIMAS IR KONTROLĖ
25. Konkreti paramos panaudojimo tikslinė paskirtis paprastai nurodoma paramos sutartyje. Jeigu tikslinė paskirtis nenurodoma, dėl jos panaudojimo tikslingumo nusprendžia komisija, paskirta Įstaigos direktoriaus įsakymu.
26. Vidinę paramos panaudojimo kontrolę, tai yra, ar gauta parama panaudota pagal paramos sutartį, ar pagal Aprašo 19 punkte nurodytos komisijos sprendimus, kontroliuoja Įstaigos buhalterijos padalinys.
27. Įstaigai suteikta parama gali būti naudojama:
27.1. Infrastruktūrai bei Įstaigos patalpų įrengimui, remontui bei priežiūrai.
27.2. Darbuotojų darbo sąlygoms, kvalifikacijos kėlimui.
27.3. Patirtoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidoms kompensuoti.
27.4. Tiksliniam pacientui ar jų grupei, kai parama gaunama vaistais ir/ar medicinos priemonėmis.
VII SKYRIUS
GAUTOS PARAMOS VIEŠINIMAS
28. Bendra informacija apie gautą paramą ir jos panaudojimą vieną kartą metuose viešinama Įstaigos internetiniame puslapyje. Viešinama informacija apie paramos teikėjų laimėtus Įstaigos organizuojamus viešuosius pirkimus, kuri rengiama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1985 „Dėl rekomendacijų dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų paramos gavimo ir teikimo apskaitos ir viešinimo sistemos taikymo“ patvirtintą pavyzdinę formą. Už informacijos viešinimą atsako asmuo atsakingas už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą.
29. Informacijos apie paramos davėjų asmens sveikatos priežiūros įstaigai suteiktą paramą ir jų laimėtus asmens sveikatos priežiūros įstaigos organizuojamus viešuosius pirkimus Įstaigos internetiniame puslapyje skelbiama trejus metus nuo jos paskelbimo dienos ir atnaujinama kas ketvirtį iki sekančio mėnesio 30 d. Viešai skelbiamas paramos teikėjas (pavadinimas), taip pat viešinama informacija apie fizinių asmenų suteiktą paramą (neskelbiant fizinio asmens duomenų) bei anonimiškai gautą paramą.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, paramos gavimas ir jos panaudojimas nurodomas metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, kuris viešai skelbiamas Įstaigos internetiniame puslapyje.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Paramos sutartis pasirašo direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
VšĮ Garliavos pirminio sveikatos
priežiūros centro direktoriaus
2022-12-29 įsakymo Nr. V-44
1 priedas
PARAMOS PANAUDOJIMO ATASKAITA
VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras,
Vytauto g. 57A-2, Garliava, Kauno r., įm. kodas 159945462,
|
Ataskaitos pateikimo data:
- 1. INFORMACIJA APIE PARAMOS DAVĖJĄ IR PARAMOS SUTARTĮ
|
Paramos davėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas |
|
|
Paramos davėjo juridinio asmens kodas |
|
|
Tikslas, kuriam skiriama parama (jeigu buvo nurodytas) |
|
|
Paramos dalykas |
|
|
Paramos sutarties pasirašymo data ir numeris (jei taikoma) |
|
|
Paramos pradžios data |
|
|
Paramos pabaigos data |
|
|
Bendra paramos vertė, Eur |
|
- 2. INFORMACIJA APIE PARAMOS DALYKO PANAUDOJIMĄ
|
Trumpai aprašykite, kaip buvo panaudota parama:
|
|
|
- 3. INFORMACIJA APIE PARAMOS, KAI PARAMAI TEIKIAMOS PINIGINĖS LĖŠOS, PANAUDOJIMĄ
|
Prašome pateikti detalią informaciją apie paramos panaudojimą. Atskirose eilutėse turi būti detalizuota visa skirta parama. Atskiroje išlaidų eilutėje būtina nurodyti paramos sumą, skirtą paramos viešinimui. |
|||
|
Išlaidų pavadinimas |
Planuota išlaidų suma Eur |
Faktiškai išleista suma, Eur |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- 4. INFORMACIJA APIE NEFINANSINĖS PARAMOS ĮVERTINIMĄ
|
Atskirose eilutėse turi būti detalizuota visa skirta parama. Atskiroje išlaidų eilutėje būtina nurodyti paramos sumą, skirtą viešinimui. |
|||
|
Gautos prekės, suteiktos paslaugos ar atliktų darbų trumpas aprašymas |
Kiekis (apimtys) |
Gautų prekių, suteiktų paslaugų ir atliktų darbų vertė, Eur |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- 5. PARAMOS DALYKO VIEŠINIMAS
|
Trumpai aprašykite Paramos dalyko viešinimą, nurodykite, kaip gautą paramą pristatėte savo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, visuomenei, kokią auditoriją informacija pasiekė, kokias viešinimo priemones naudojote. |
|
|
- 6. IŠVADOS, PASTABOS, PASIŪLYMAI PARAMOS DAVĖJUI (JEI JŲ YRA)
- 7. PRIEDAI
Prie Paramos panaudojimo ataskaitos privalo būti pridėti pasiektus Paramos rezultatus patvirtinantys dokumentai (priėmimo – perdavimo aktai, nuotraukos, vaizdinė medžiaga ir pan.), jei parama suteikta piniginėmis lėšomis – ir išlaidas patvirtinantys dokumentai (pvz., kvitų, čekių, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų-faktūrų kopijos ir pan.).
|
Eil. Nr. |
Dokumento pavadinimas |
Lapų skaičius |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ataskaitą parengusio asmens pareigos, vardas, pavardė |
|
|||
|
Data |
|
|||
|
Parašas |
|
|||
VšĮ Garliavos pirminio sveikatos
priežiūros centro direktoriaus
2022-12-29 įsakymo Nr. V-44
2 priedas
INFORMACIJA APIE PARAMOS DAVĖJŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAI SUTEIKTĄ PARAMĄ IR JŲ LAIMĖTUS VšĮ GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO (159945462) ORGANIZUOJAMUS VIEŠUOSIUS PIRKIMUS
Ataskaitinis laikotarpis _________ m.
|
Eil. Nr. |
Paramos davėjo pavadinimas, kodas |
Ataskaitinio laikotarpio I ketvirtis |
Ataskaitinio laikotarpio II ketvirtis |
Ataskaitinio laikotarpio III ketvirtis |
Ataskaitinio laikotarpio IV ketvirtis |
||||
|
Ataskaitinį ketv. suteiktos paramos vertė*, Eur |
Laimėtų viešųjų pirkimų 12 mėn. iki paramos suteikimo ir ataskaitinį ketv. vertė, Eur |
Ataskaitinį ketv. suteiktos paramos vertė*, Eur |
Laimėtų viešųjų pirkimų 12 mėn. iki paramos suteikimo ir ataskaitinį ketv. vertė, Eur |
Ataskaitinį ketv. suteiktos paramos vertė*, Eur |
Laimėtų viešųjų pirkimų 12 mėn. iki paramos suteikimo ir ataskaitinį ketv. vertė, Eur |
Ataskaitinį ketv. suteiktos paramos vertė*, Eur |
Laimėtų viešųjų pirkimų 12 mėn. iki paramos suteikimo ir ataskaitinį ketv. vertė, Eur |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
*Parama pinigais ir nefinansinė parama, įvertinta eurais
KORUPCINIO POBŪDŽIO NUSIKALSTAMOS VEIKOS
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais
225 straipsnis. Kyšininkavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba areštu.
5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
226 straipsnis. Prekyba poveikiu
1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
227 straipsnis. Papirkimas
1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.
6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 1133
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašą;
1.2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašą;
1.3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašą.
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 1287 „Dėl informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Šis nutarimas įsigalioja 2019 m. sausio 1 dieną.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133
ATLYGINIMO PRANEŠĖJAMS UŽ VERTINGĄ INFORMACIJĄ TVARKOS
APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomos sąlygos, kai pranešėjams, pateikusiems kompetentingai institucijai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka, ir nustatoma tokios išmokos skyrimo tvarka.
2. Aprašas taikomas asmenims, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais.
3. Atlyginimas Apraše suprantamas kaip vienkartinė piniginė išmoka už kompetentingai institucijai Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą.
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
ATLYGINIMO SĄLYGOS IR SKYRIMAS
5. Atlyginimas pranešėjams gali būti skiriamas esant visoms šioms sąlygoms:
5.1. pranešėjo suteikta informacija apie pažeidimą yra vertinga;
5.2. pranešėjo suteikta informacija padėjo užkirsti kelią galimai turtinei žalai atsirasti arba iš esmės ją sumažinti, arba leido gauti ar sutaupyti lėšų valstybės ar savivaldybių biudžetui, institucijai arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, arba leido užkirsti kelią nusikalstamai veikai, ją nutraukti arba ištirti;
5.3. pranešėjui jokia kita forma nebuvo atlyginta už informaciją apie šį pažeidimą arba su ja susijusius pažeidimus.
6. Vertinant Aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytas sąlygas atsižvelgiama į šias aplinkybes:
6.1. pateiktos informacijos konkretumą ir išsamumą;
6.2. informacijos svarbą pažeidimo nustatymo, įrodinėjimo procese – ar ji laikytina išskirtinai svarbia, iš esmės nulėmusia pažeidimo atskleidimą;
6.3. ar pranešėjo pateikta informacija padėjo atskleisti pažeidimo padarymo schemą ir išsiaiškinti daugumą darant pažeidimą dalyvavusių asmenų, užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimams daryti.
7. Konkretus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į suteiktos informacijos išsamumą, vertingumą (reikšmę, naudą, įtaką ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
III SKYRIUS
PRAŠYMŲ SKIRTI ATLYGINIMĄ TEIKIMAS
8. Pranešėjas, pageidaujantis gauti atlyginimą, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teikia nustatytos formos prašymą (Aprašo priedas), kuriame nurodoma:
8.1. prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys;
8.2. pranešėjo statuso suteikimo data;
8.3. už kokią pateiktą vertingą informaciją prašoma atlyginti;
8.4. mokėjimo sąskaitos rekvizitai;
8.5. patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.
IV SKYRIUS
PRAŠYMŲ PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS
9. Kiekvienas asmuo, kuris gauna, nagrinėja ar kitaip dalyvauja pranešėjo prašymo dėl atlyginimo už vertingą informaciją skyrimo priėmimo ir nagrinėjimo procese, privalo užtikrinti prašymą pateikusio asmens konfidencialumą.
10. Prašymus dėl atlyginimo už vertingą informaciją nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų Generalinės prokuratūros prokurorų ir (ar) šios institucijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Komisija į savo posėdžius turi teisę kviesti kitų institucijų atstovų, turinčių reikiamos kompetencijos spręsti atlyginimo už vertingą informaciją išmokėjimo pranešėjui klausimą. Šių institucijų atstovai Komisijos posėdžiuose dalyvauja patariamojo balso teise.
11. Jei Komisijai nepakanka duomenų, būtinų įsitikinti, ar yra visos Aprašo 5 punkte nustatytos atlyginimo skyrimo sąlygos, Komisija turi teisę prašyti pranešėjo patikslinti ar pateikti papildomų duomenų ir nurodyti terminą, per kurį duomenys turi būti pateikti. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos. Pranešėjui nepateikus per nustatytą terminą patikslintų ar papildomų duomenų, Komisija išvadą rengia remdamasi duomenimis, kuriais disponuoja.
12. Komisija, išnagrinėjusi pranešėjo prašymą, generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam asmeniui teikia motyvuotą išvadą dėl atlyginimo mokėjimo pagrįstumo ir siūlymą dėl konkretaus atlyginimo dydžio.
V SKYRIUS
SPRENDIMO DĖL ATLYGINIMO PRIĖMIMAS IR ATLYGINIMO MOKĖJIMAS
13. Generalinis prokuroras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs Komisijos motyvuotą išvadą dėl atlyginimo mokėjimo pagrįstumo ir siūlymą dėl atlyginimo dydžio, per kuo trumpesnį terminą, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešėjo prašymo gavimo Generalinėje prokuratūroje dienos, priima sprendimą pranešėjui skirti atlyginimą arba jo neskirti. Komisijos motyvuota išvada generalinio prokuroro ar jo įgalioto asmens nesaisto.
14. Sprendime dėl atlyginimo turi būti nurodyta:
14.1. sprendimo priėmimo data ir vieta;
14.2. sprendimą priėmusio asmens pareigos, vardas ir pavardė;
14.3. prašymą atlyginti už vertingą informaciją pateikusio pranešėjo vardas ir pavardė;
14.4. argumentai dėl atlyginimo skyrimo ir jo dydžio arba neskyrimo;
14.5. priėmus teigiamą sprendimą, mokėtino atlyginimo dydis, išreikštas konkrečia pinigų suma;
14.6. sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
15. Apie priimtą sprendimą dėl atlyginimo pranešėjas informuojamas ir sprendimo kopija jam išsiunčiama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
16. Atlyginimas pervedamas į pranešėjo mokėjimo sąskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl atlyginimo skyrimo priėmimo dienos, atskaičius visus privalomus sumokėti mokesčius.
17. Atlyginimai mokami iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Jeigu paaiškėja, kad pranešėjas pateikė žinomai neteisingus duomenis, Generalinė prokuratūra turi teisę reikalauti iš asmens, kuriam šio Aprašo nustatyta tvarka išmokėtas atlyginimas, grąžinti jam sumokėtas sumas, o nepavykus sutarti geranoriškai, sumokėtas sumas išieškoti teismo tvarka.
19. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Visi ginčai dėl atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo sprendžiami derybų būdu. Šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133
priedas
(Prašymo dėl atlyginimo už vertingą informaciją forma)
________________________________________________________________
(vardas ir pavardė)
________________________________________________________________
(gimimo metai)
________________________________________________________________
(gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., el. pašto adresas)
________________________________________________________________
(banko pavadinimas, kodas, mokėjimo sąskaitos numeris)
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
PRAŠYMAS
DĖL ATLYGINIMO UŽ VERTINGĄ INFORMACIJĄ
20 ___ m. ______________ ___ d.
_______________________
(vieta)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, prašau atlyginti už toliau nurodytą suteiktą vertingą informaciją, kurią esu pateikęs Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Informacija, už kurią prašoma atlyginti: ..........................................................................
(nurodyti pranešimo, kuriame buvo pateikta vertinga
.......................................................................................................................................................
informacija, datą ir aprašyti informacijos esmę bei turinį)
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
Pranešėjo statusas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka man suteiktas ....................................................................................................................................... .
(įrašyti pranešėjo statuso suteikimo datą)
Patvirtinu, kad prašyme teikiama informacija yra teisinga, o už šiame prašyme nurodytą vertingą informaciją man jokia kita forma nebuvo atlyginta.
_________________________ _____________
(vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133
KOMPENSAVIMO PRANEŠĖJAMS UŽ PATIRIAMĄ NEIGIAMĄ POVEIKĮ AR GALIMUS PADARINIUS DĖL PATEIKTO PRANEŠIMO TVARKOS
APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomos sąlygos, kai pranešėjams gali būti kompensuojama už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikto pranešimo, taip pat nustatoma kompensacijų skyrimo tvarka.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. galimi padariniai dėl pateikto pranešimo (toliau – galimi padariniai) – atsiradusios ar galinčios atsirasti nepageidaujamos pasekmės pranešėjui dėl pateikto pranešimo ir su tuo susijusios išlaidos (prarastos pajamos atleidus iš darbo, prarasta darbo užmokesčio dalis perkėlus į kitas pareigas arba sumažinus darbo užmokestį, dalyvavimo teismų procesuose išlaidos ir kt.);
2.2. kompensacija – piniginė išmoka, išmokama pranešėjui už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikto pranešimo;
2.3. kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
KOMPENSAVIMO SĄLYGOS
3. Kompensacija gali būti skiriama esant visoms šioms sąlygoms:
3.1. prašymą dėl kompensacijos pateikęs asmuo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas pranešėju;
3.2. išlaidų dėl neigiamo poveikio ar galimų padarinių visiškai ar iki Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodytos maksimalios kompensacijos ribos neatlygino kiti asmenys ir jos nebuvo kompensuotos iš valstybės ar savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos;
3.3. pranešėjas nėra gavęs Pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyto atlyginimo už pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimus ir nesikreipė dėl šio atlyginimo gavimo.
III SKYRIUS
PRAŠYMO SKIRTI KOMPENSACIJĄ TEIKIMAS
4. Pranešėjas, pageidaujantis gauti kompensaciją, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teikia nustatytos formos prašymą (Aprašo priedas), kuriame nurodoma:
4.1. prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys;
4.2. pranešėjo statuso suteikimo data (jei prašymas teikiamas ne kartu su pranešimu);
4.3. duomenys apie patiriamą ar patirtą neigiamą poveikį, galimus padarinius dėl jo pateikto pranešimo ar finansines išlaidas, kurias prašoma kompensuoti;
4.4. prašomos skirti kompensacijos dydis, nurodant konkrečią sumą;
4.5. mokėjimo sąskaitos rekvizitai;
4.6. ar išlaidas dėl neigiamo poveikio ar galimų padarinių atlygino kiti asmenys arba jos buvo kompensuotos iš valstybės ar savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos;
4.7. ar asmuo, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, kreipėsi dėl atlyginimo už vertingą informaciją;
4.8. patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.
5. Kartu su prašymu skirti kompensaciją pranešėjas turi pateikti dokumentus ar kitokią informaciją, pagrindžiančią dėl pateikto pranešimo patiriamą neigiamą poveikį ir (ar) galimus padarinius.
IV SKYRIUS
PRAŠYMŲ PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS
6. Kiekvienas asmuo, kuris gauna ir (ar) nagrinėja prašymą dėl kompensacijos skyrimo, privalo užtikrinti asmens, pateikusio prašymą, konfidencialumą.
7. Prašymus dėl kompensacijų skyrimo nagrinėja Generalinėje prokuratūroje sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų Generalinės prokuratūros prokurorų ir (ar) šios institucijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Komisija į savo posėdžius turi teisę kviesti kitų institucijų atstovų, turinčių reikiamos kompetencijos spręsti kompensacijos pranešėjui išmokėjimo klausimą. Šių institucijų atstovai Komisijos posėdžiuose dalyvauja patariamojo balso teise.
8. Komisija turi teisę prašyti pranešėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktą informaciją, siekdama objektyviai nustatyti, kokių išlaidų ar kokio dydžio ir masto neigiamą poveikį ar galimus padarinius pranešėjas patiria ar patyrė, ir nurodyti pranešėjui terminą, per kurį duomenys turi būti pateikti. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos. Jeigu pranešėjas to nepadaro per Komisijos nustatytą terminą, prašymas dėl kompensacijos skyrimo nenagrinėjamas ir grąžinamas pranešėjui.
9. Komisija prašymą skirti kompensaciją ir Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus ar duomenis įvertina ir generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam asmeniui teikia motyvuotą išvadą dėl kompensacijos skyrimo:
9.1. skirti pranešėjui kompensaciją, nurodant konkretų siūlomos kompensacijos dydį;
9.2. neskirti pranešėjui kompensacijos, jeigu:
9.2.1. pranešėjas nepatyrė neigiamo poveikio ir (ar) galimų padarinių dėl jo pateikto pranešimo;
9.2.2. patiriamas neigiamas poveikis ar galimi padariniai nesusiję su pranešėjo pateiktu pranešimu;
9.2.3. nėra bent vienos iš Aprašo 3 punkte nurodytų sąlygų.
V SKYRIUS
SPRENDIMO DĖL KOMPENSACIJOS PRIĖMIMAS IR KOMPENSACIJOS IŠMOKĖJIMAS
10. Generalinis prokuroras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs motyvuotą Komisijos išvadą, per kuo trumpesnį terminą, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešėjo prašymo gavimo Generalinėje prokuratūroje dienos, priima sprendimą skirti pranešėjui kompensaciją arba jos neskirti. Komisijos motyvuota išvada ir jos siūlomas kompensacijos dydis generalinio prokuroro ar jo įgalioto asmens nesaisto.
11. Sprendime dėl kompensacijos pranešėjui turi būti nurodyta:
11.1. sprendimo priėmimo data ir vieta;
11.2. sprendimą priėmusio asmens pareigos, vardas ir pavardė;
11.3. pranešėjo, kuris pateikė prašymą skirti kompensaciją, vardas ir pavardė;
11.4. argumentai dėl skiriamos kompensacijos ir jos dydžio arba jos neskyrimo;
11.5. jei sprendimas teigiamas, – kompensacijos dydis, išreikštas konkrečia pinigų suma;
11.6. sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
12. Priėmus sprendimą dėl kompensacijos pranešėjas apie tai informuojamas ir sprendimo kopija jam išsiunčiama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
13. Sprendimai dėl kompensacijų skyrimo priimami ir kompensacijos išmokamos laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų.
14. Kompensacija pervedama į pranešėjo mokėjimo sąskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl kompensacijos skyrimo priėmimo dienos.
15. Pranešėjams kompensacijos išmokamos iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Jeigu paaiškėja, kad pranešėjas pateikė žinomai neteisingus duomenis, Generalinė prokuratūra turi teisę reikalauti iš asmens, kuriam šio Aprašo nustatyta tvarka išmokėta kompensacija, grąžinti jam sumokėtas sumas, o nepavykus sutarti geranoriškai, sumokėtas sumas išieškoti teismo tvarka.
17. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Visi ginčai dėl kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo sprendžiami derybų būdu. Šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133
priedas
(Prašymo dėl kompensacijos skyrimo forma)
________________________________________________________________
(vardas ir pavardė)
________________________________________________________________
(gimimo metai)
________________________________________________________________
(gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., el. pašto adresas)
________________________________________________________________
(banko pavadinimas, kodas, mokėjimo sąskaitos numeris)
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
PRAŠYMAS
DĖL KOMPENSACIJOS SKYRIMO
20 ___ m. ______________ ___ d.
______________________
(vieta)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, prašau skirti kompensaciją dėl patiriamo neigiamo poveikio ar galimų padarinių dėl mano pateikto pranešimo.
Pranešėjo statusas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka man suteiktas ....................................................................................................................................... .
(įrašyti pranešėjo statuso suteikimo datą)
Dėl pateikto pranešimo patiriamas ar patirtas neigiamas poveikis ir galimi padariniai bei patirtos finansinės išlaidos:
.......................................................................................................................................................
(nurodyti, kokio pobūdžio neigiamas poveikis buvo patirtas ir kaip jis pasireiškė, kokių galimų padarinių gali kilti, kokių finansinių išlaidų buvo patirta ar gali būti patirta)
..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................
Prašoma skirti suma:...................................................................................................
(įrašyti bendrą sumą)
Esu / nesu (nereikalingą išbraukti) patirtų išlaidų atlyginimą gavęs iš kitų asmenų arba kompensaciją iš valstybės ar savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar užsienio valstybių kompetentingos institucijos.
Esu / nesu (nereikalingą išbraukti) Pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kreipęsis dėl atlyginimo už vertingą informaciją.
Patvirtinu, kad prašyme ir kartu su juo teikiamuose dokumentuose nurodyta informacija yra teisinga.
PRIDEDAMA. Dokumentai, pagrindžiantys dėl pateikto pranešimo patirtą neigiamą poveikį ar galimus padarinius, padarinių mastą ir (ar) dėl to patirtas finansines išlaidas, ......................... lapų.
(įrašyti lapų skaičių)
_________________________ _________________
(vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133
VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. kompetentingas subjektas – įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą;
2.2. kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
BENDRIEJI VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ REIKALAVIMAI
3. Vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai (toliau – vidiniai kanalai) diegiami visose valstybės ar savivaldybės įstaigose. Apraše valstybės ar savivaldybės įstaigomis laikomos valstybės ar savivaldybės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.
4. Valstybės ar savivaldybės įstaigose, priklausančiose kitos institucijos valdymo sričiai, vidiniai kanalai gali būti nediegiami, jei institucijoje, kurios valdymo sričiai jos priskiriamos, yra įdiegti vidiniai kanalai, kuriais gali naudotis ir šios įstaigos darbuotojai.
5. Kitose įstaigose, nenurodytose šio Aprašo 3 punkte, gali būti diegiami, o įstaigose, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, privalo būti diegiami vidiniai kanalai.
III SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMĄ TEIKIMAS
6. Įstaigoje galimybė apie pažeidimą pranešti vidiniu kanalu turi būti užtikrinta bet kuriam asmeniui, kurį su įstaiga sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).
7. Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą – ją teikiančio asmens turima informacija apie pažeidimą įstaigoje.
8. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, požymius.
IV SKYRIUS
KOMPETENTINGAS SUBJEKTAS
9. Įstaigos vadovas paskiria kompetentingą subjektą, kuris įstaigoje administruoja vidinį kanalą. Kompetentingu subjektu skiriamas asmuo (-enys), kurio (-ių) reputacija ir kvalifikacija nekelia abejonių dėl jų galimybių tinkamai įgyvendinti Aprašo nuostatas. Aprašo reikalavimus įgyvendinančiam kompetentingam subjektui negali būti daromas poveikis ar kitaip trukdoma atlikti jam šiame Apraše priskirtas funkcijas.
10. Kompetentingas subjektas, įgyvendindamas Aprašo reikalavimus, atlieka šias funkcijas:
10.1. analizuoja ir tiria vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimus;
10.2. užtikrina vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens konfidencialumą;
10.3. bendradarbiauja su įstaigos darbuotojais, padaliniais, kompetentingomis institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją;
10.4. renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių ir jų nagrinėjimo rezultatus;
10.5. atlieka kitas Apraše nustatytas funkcijas.
11. Kompetentingas subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:
11.1. gauti reikalingą informaciją ir duomenis iš jam nepavaldžių įstaigos darbuotojų, padalinių;
11.2. tirdamas vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimą priimti su tyrimo atlikimu susijusius sprendimus, kurie yra privalomi visiems įstaigos darbuotojams ir padaliniams.
12. Informacija apie paskirtą kompetentingą subjektą, jo kontaktus, taip pat apie informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo įstaigoje procedūrą teikiama įstaigos vidiniais ir išoriniais, jei tokie yra, komunikavimo kanalais.
13. Įstaigos, išskyrus Aprašo 3 punkte nurodytas valstybės ar savivaldybės įstaigas, vidinių kanalų administravimo paslaugas gali įsigyti iš kitų tokias paslaugas teikiančių įstaigų. Tokiu atveju įstaigoje nustatoma aiški sistema gautai informacijai apie pažeidimus nagrinėti ir apie tai informuojami įstaigos darbuotojai.
V SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO BŪDAI IR NAGRINĖJIMAS
14. Įstaiga imasi reikiamų organizacinių, techninių ir kitų veiksmų, kad būtų įdiegtas vidinis pranešimų kanalas, kuriame informaciją apie pažeidimus galima teikti vienu ar daugiau būdų (asmeniškai kompetentingam subjektui, paštu arba el. paštu, naudojantis interneto platformomis (internetu arba intranetu), telefonu „karštąja linija“ ir pan.).
15. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo turi teisę teikti informaciją vidiniu kanalu – užpildyti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą (Aprašo priedas) arba apie pažeidimą pranešti laisvos formos pranešimu, kuriame turi būti pateikta Aprašo 16 punkte nurodyta informacija. Pranešimo formoje prašomi pateikti asmens duomenys reikalingi identifikuoti asmenį sprendžiant klausimą dėl pranešėjo statuso jam suteikimo ir yra saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų gavimo dienos.
16. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo nurodo:
16.1. kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan.;
16.2. sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;
16.3. savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;
16.4. jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.
17. Įstaigoje nustatomos vidinės administracinės procedūros, užtikrinančios vidiniu kanalu gautos informacijos turinio ir kitų duomenų, leidžiančių identifikuoti informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį, konfidencialumą.
18. Kompetentingas subjektas užtikrina, kad gauta informacija apie pažeidimą ir su tuo susiję duomenys būtų laikomi saugiai ir su jais galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys informaciją apie pažeidimą nagrinėjantys asmenys.
19. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų.
20. Konfidencialumo užtikrinti nebūtina, kai to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo arba jei jo pateikta informacija yra žinomai melaginga.
21. Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, duomenų ir kitos informacijos pateikimas ikiteisminio tyrimo ar kitoms pažeidimus tiriančioms kompetentingoms institucijoms, neatskleidžiant šių duomenų įstaigoje, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu. Kompetentingas subjektas, vidiniu kanalu gavęs informaciją apie pažeidimą, ją pateikusiam asmeniui pageidaujant nedelsdamas raštu informuoja šį asmenį apie tokios informacijos gavimo faktą.
22. Jei gauta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, kompetentingas subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos, persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai be asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, sutikimo ir apie tai informuoja šį asmenį.
23. Kompetentingas subjektas per penkias darbo dienas po informacijos apie pažeidimą gavimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti motyvuotas.
24. Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl jam galimo ar daromo neigiamo poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su kompetentingu subjektu dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, gali pranešimu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jo pripažinimo pranešėju.
25. Kompetentingas subjektas, baigęs nagrinėti informaciją apie pažeidimą, nedelsdamas raštu informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, kompetentingas subjektas informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems asmenims taikytą atsakomybę.
26. Jei informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo negavo atsakymo arba įstaigoje nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, jis, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą (Aprašo priedas).
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133
priedas
(Pranešimo apie pažeidimą forma)
PRANEŠIMAS APIE PAŽEIDIMĄ
20 ___ m. ______________ ___ d.
____________________________
(vieta)
|
Asmens, pranešančio apie pažeidimą, duomenys |
||
|
Vardas, pavardė |
|
|
|
Asmens kodas |
|
|
|
Darbovietė (su įstaiga siejantys ar sieję tarnybos, darbo ar sutartiniai santykiai) |
|
|
|
Pareigos |
|
|
|
Telefono Nr. (pastabos dėl susisiekimo) |
|
|
|
Asmeninis el. paštas arba gyvenamosios vietos adresas |
|
|
|
Informacija apie pažeidimą |
||
|
1. Apie kokį pažeidimą pranešate? Kokio pobūdžio tai pažeidimas?
|
||
|
1. Kas padarė šį pažeidimą? Kokie galėjo būti asmens motyvai darant pažeidimą?
|
||
|
2. Pažeidimo padarymo vieta, laikas.
|
||
|
Duomenys apie pažeidimą padariusį asmenį ar asmenis |
||
|
Vardas, pavardė |
|
|
|
Darbovietė |
|
|
|
Pareigos |
|
|
|
3. Ar yra kitų asmenų, kurie dalyvavo ar galėjo dalyvauti darant pažeidimą? Jei taip, nurodykite, kas jie.
|
||
|
4. Ar yra kitų pažeidimo liudininkų? Jei taip, pateikite jų kontaktinius duomenis.
|
||
|
Duomenys apie pažeidimo liudininką ar liudininkus |
||
|
Vardas, pavardė |
|
|
|
Pareigos |
|
|
|
Darbovietė |
|
|
|
Telefono Nr. |
|
|
|
El. paštas |
|
|
|
5. Kada pažeidimas buvo padarytas ir kada apie jį sužinojote arba jį pastebėjote?
|
||
|
6. Kokius pažeidimą pagrindžiančius duomenis, galinčius padėti atlikti pažeidimo tyrimą, galėtumėte pateikti? Nurodykite pridedamus rašytinius ar kitus duomenis apie pažeidimą.
|
||
|
7. Ar apie šį pažeidimą jau esate kam nors pranešęs? Jei pranešėte, kam buvo pranešta ir ar gavote atsakymą? Jei gavote atsakymą, nurodykite jo esmę.
|
||
|
8. Papildomos pastabos ir komentarai.
|
||
|
Patvirtinu, kad esu susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos teikimą, o mano teikiama informacija yra teisinga.
|
||
|
Data |
Parašas
|
|
VŠĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras
Duomenys saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 159945462
Informacija
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
| Pasirinkimas | Paaiškinimas |
|---|---|