Teisinė informacija

 POTVARKIS

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO

2024 m. gruodžio  d. Nr. MP-

Kaunas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi,
27 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Kauno rajono savivaldybės  tarybos 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. TS-253 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešose įstaigose“, 1.1 papunkčiu:

1. Tvirtinu viešosios įstaigos Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro
(toliau – Centras) įstatus (pridedama).

2. Įgalioju Centro direktorių pasirašyti šio potvarkio 1 punktu patvirtintus įstatus. 

3. Įpareigoju Centro direktorių įregistruoti šio potvarkio 1 punkte nurodytus įstatus Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka ir atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.

4. Nustatau, kad potvarkio 1 punkte nurodyti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Šis potvarkis gali būti skundžiamas savo pasirinkimu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio potvarkio paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Savivaldybės meras Valerijus Makūnas

Parengė

Neringa Lukševičiūtė

2024-12-09

PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės mero

2024 m. gruodžio    d. potvarkiu Nr. MP-

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS 

GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO 

ĮSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

• Viešoji įstaiga Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros Įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal Įstaigai suteiktą licenciją.
• Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiais įstatais bei kitais įstatymais ir teisės aktais. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui.
• Įstaiga yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, sąskaitas bankuose, savo antspaudą. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
• Įstaigos pavadinimas – viešoji įstaiga Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, kodas 159945462.
• Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
• Įstaigos veiklos laikotarpis – neribotas.
• Įstaigos buveinė: Vytauto g. 57A-2, Garliava, LT-53263 Kauno r.
• Įstaigos steigėja (savininkė) ir vienintelė dalininkė yra Kauno rajono savivaldybė
  (toliau – Savivaldybė). Savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinanti
  institucija – Savivaldybės meras, išskyrus kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).
• Įstaiga yra paramos gavėja.
• Įstaigos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

II SKYRIUS

ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS

• Įstaigos veiklos tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, mažinti sergamumą ir mirtingumą bei teikti prieinamas, kokybiškas asmens sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, nurodytas Įstaigos licencijoje.
• Įstaigos veiklos uždaviniai:
  • teikti kvalifikuotas licencijose nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas, pirminės asmens sveikatos priežiūros ambulatorines, psichikos sveikatos priežiūros, odontologines-ortopedines paslaugas, ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, psichikos sveikatos skyriaus dienos stacionaro paslaugas, kitas teisės aktuose apibrėžtas sveikatos priežiūros paslaugas;
  • teikti būtinąją medicinos pagalbą;
  • teikti nemokamas ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir prisirašiusiems prie Įstaigos;
  • teikti mokamas ambulatorines asmens sveikatos paslaugas, kai:
    • šios paslaugos įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos įsakymais, nutarimais patvirtintą mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms;
    • pacientas, neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, ir kreipiasi į Įstaigą dėl paslaugų suteikimo;
    • pacientas, neprisirašęs prie Įstaigos, kreipiasi į Įstaigą dėl paslaugų suteikimo;
    • pacientas pageidauja savo asmenine iniciatyva pakartotinai ir/arba papildomai atlikti jam priklausančias nemokamas ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
• Pagrindinės Įstaigos veiklos sritys: 
  • asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų Įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijoje, teikimas;
  • kita įstatymų nedraudžiama veikla, susijusi su Įstaigos tikslų įgyvendinimu.
• Siekdama savo tikslų, Įstaiga verčiasi veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:
  • bendrosios praktikos gydytojų veikla (86.21);
  • gydytojų specialistų veikla (86.22);
  • odontologinės praktikos veikla (86.23);
  • kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90);
  • viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse (86.90.10);
  • kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla (88.99);
  • kitas niekur kitur nepriskirtas švietimas (85.59);
  • kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (94.99);
  • nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (68.20).
• Įstaiga turi teisę verstis kita, teisės aktais neuždrausta veikla, susijusia su Įstaigos veiklos tikslų siekimu.
• Teisės aktų nustatytais atvejais Įstaiga gali vykdyti tam tikrą veiklą tik gavusi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios teisės aktuose yra numatytos kaip būtinosios veiklos sąlygos.

III SKYRIUS

NAUJŲ ĮSTAIGOS DALININKŲ PRIĖMIMAS, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS, DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

• Dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
• Asmuo gali tapti nauju dalininku, priimtas dalininku arba įgijęs (paveldėjęs, nusipirkęs ar kitais būdais įgijęs) dalininko teises.
• Naujų dalininkų priėmimo tvarka:
  • nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu;
  • asmuo, pageidaujantis tapti nauju Įstaigos dalininku, pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti Įstaigos dalininku (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė), numatomas įnašas į dalininkų kapitalą, šio įnašo dydis (kai numatomas įnašas – pinigai) ar vertė (kai numatomas įnašas – materialusis ar nematerialusis turtas) ir įnašo perdavimo Įstaigai terminas. Prašyme turi būti pareikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertinto turto vertinimo ataskaita, jei numatoma Įstaigai perduoti materialųjį turtą;
  • Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti Įstaigos dalininku, prašymą, turi per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas svarstymas dėl naujų dalininkų priėmimo, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, Įstaigos vadovas per 5 (penkias) darbo dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų. Sprendimas priimamas paprasta susirinkimo dalyvių balsų dauguma;
  • visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti asmenį dalininku ir Įstaigos vadovui informavus asmenį apie sprendimą priimti jį dalininku, šis per 5 (penkias) dienas perduoda Įstaigai įnašą. Po įnašo perdavimo Įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įregistruoja asmenį dalininku ir išduoda jo įnašo vertę patvirtinantį dokumentą.
• Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat numatomą sandorio kainą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 3 (tris) darbo dienas turi informuoti kitus dalininkus. Įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus Savivaldybės dalininko teises. Savivaldybės dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
• Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa Įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose dienos. Įstaigos vadovas, gavęs Įstaigos dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 5 (penkias) darbo dienas turi įregistruoti dalininką Įstaigos dokumentuose ir išduoti jo dalies vertę patvirtinantį dokumentą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
• Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per
  5 (penkias) darbo dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti Įstaigos dalininkams.
• Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
• Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
  • pinigai pervedami į Įstaigos banko sąskaitą;
  • turtas Įstaigai perduodamas surašant perdavimo aktą.
• Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir Įstaigos vadovas. Perduodant turtą, Įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Perduodamas turtas vertinamas dalininko lėšomis. Tiksliniai dalininkų asignavimai panaudojami tik pagal paskirtį.
• Dalininkų įnašų vertė yra įrašoma Įstaigos dokumentuose, o dalininkams išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Už įnašo registravimą atsako Įstaigos vadovas.
• Jeigu dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

IV SKYRIUS

ĮSTAIGOS VALDYMAS

• Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.
• Įstaigos valdymo organai:
  • visuotinis dalininkų susirinkimas;
  • vienasmenis valdymo organas – direktorius (toliau – Įstaigos direktorius, vadovas).
• Įstaigoje sudaromi kolegialūs organai:
  • stebėtojų taryba;
  • gydymo taryba;
  • slaugos taryba.

V SKYRIUS

VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA IR SUŠAUKIMO TVARKA

• Įstaigos savininkė savo teises ir pareigas įgyvendina per Savivaldybės tarybą ir merą (jeigu įstatymai nenustato kitaip). Savivaldybės tarybos ir mero rašytiniai sprendimai pagal kiekvieno jų kompetenciją prilyginami Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. 
• Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Savivaldybės taryba ir meras, kurių, funkcijos:
  • skirti į pareigas ir atleisti iš jų Įstaigos vadovą, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas. Taip pat įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su Įstaigos vadovo darbo santykiais;
  • rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos narius;
  • tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitą,
  • vertinti ir tvirtinti Įstaigos veiklos ataskaitas;
  • nustatyti privalomas veiklos užduotis;
  • gauti informaciją apie Įstaigos veiklą;
  • tvirtinti ir pakeisti viešosios Įstaigos įstatus;
  • priimti sprendimą pakeisti Įstaigos buveinę;
  • priimti sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
  • priimti sprendimą dėl viešosios Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo tvirtinimo;
  • priimti sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą;
  • priimti sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
  • skirti ir atšaukti likvidatorių (-ius) tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas;
  • priimti sprendimą dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis;
  • priimti sprendimą dėl naujų viešosios Įstaigos dalininkų priėmimo.
• Spręsti kitus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos  Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir šiuose įstatuose savininko (dalininko) kompetencijai priskirtus klausimus.

VI SKYRIUS

KOLEGIALIŲ ORGANŲ KOMPETENCIJA, ŠIŲ ORGANŲ SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

• Įstaigos stebėtojų taryba (toliau – Stebėtojų taryba) sudaroma 5 metams. 
• Stebėtojų tarybos tikslai yra:
  • užtikrinti Įstaigos veiklos viešumą;
  • patarti Įstaigos savininkui Įstaigos veiklos klausimais.
• Stebėtojų taryba sudaroma ir jos sudėtis keičiama savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu 5 (penkeriems) metams Įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
• Stebėtojų taryba sudaroma iš 5 (penkių) narių: dviejų Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos paskirtų asmenų, dviejų Savivaldybės tarybos paskirtų asmenų, vieno Įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos sudėtį nustato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Atsistatydinus stebėtojų tarybos nariui ar nutrūkus jo darbo santykiams atstovaujamoje institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka vietoj jo paskiriamas kitas asmuo.
• Stebėtojų tarybos kompetencija: 
  • analizuoja Įstaigos veiklą;
  • išklauso ir įvertina Įstaigos administracijos parengtą metinę veiklos ataskaitą apie finansinę ir ūkinę veiklą;
  • stebėtojo teisėmis dalyvauja Įstaigos organizuotuose konkursuose padalinių ir filialų vadovų pareigoms eiti ir pareiškia savininkui savo nuomonę;
  • derina Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams normatyvus;
  • derina Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;
  • teikia Savivaldybės merui nuomonę dėl Įstaigos vadovo, dirbančio toje įstaigoje gydytoju, priedų, priemokų skyrimo;
  • stebi Įstaigos vadovo vykdomą personalo politiką;
  • vykdo kitas pareigas numatytas teisės aktuose.
• Stebėtojų tarybos nariai už savo veiklą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.
• Stebėtojų tarybai vadovauja stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir stebėtojų tarybos sekretorius išrenkamas iš stebėtojų tarybos narių pirmo posėdžio metu.
• Pirmąjį stebėtojų tarybos posėdį organizuoja ir kviečia Įstaigos direktorius.
• Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas. Jei stebėtojų tarybos pirmininkas nedalyvauja posėdyje, jo funkcijas atlieka stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas.
• Įstaigos Gydymo taryba (toliau – Gydymo taryba) sudaroma Įstaigos direktoriaus įsakymu iš ne mažiau kaip 5 (penkių) narių 5 (penkeriems) metams iš Įstaigos skyrių, padalinių ir filialų gydytojų. Nariai renkami bendro gydytojų susirinkimo metu atviru balsavimu. Atsistatydinus gydymo tarybos nariui ar nutrūkus jo darbo santykiams, direktoriaus įsakymu vietoj jo paskiriamas kitas asmuo. 
• Gydymo taryba sudaroma ir keičiama Įstaigos direktoriaus įsakymu. Gydymo tarybai pirmininkauja Įstaigos vadovo įsakymu paskirtas vienas iš Įstaigos gydytojų. Gydymo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir gydymo tarybos sekretorius išrenkamas iš Gydymo tarybos narių tarpo pirmo posėdžio metu. Gydymo tarybai pirmininkauti negali Įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
• Gydymo tarybos kompetencija:
  • svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;
  • periodiškai rengia klinikines konferencijas;
  • svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;
  • Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos direktoriui. Jeigu Įstaigos direktorius su pasiūlymu nesutinka, Gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti Įstaigos savininkui;
  • svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;
  • svarsto darbo laiko ir darbo apmokėjimo klausimus;
  • siūlo sudaryti su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;
  • turi patariamojo balso teisę, teikia svarstomais klausimais rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus Įstaigai.
• Už darbą Gydymo taryboje jos nariams neatlyginama.
• Gydymo tarybos teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises ir pareigas nustato Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintas darbo reglamentas, kuris gali būti keičiamas Gydymo tarybos pasiūlymu.
• Įstaigos slaugos taryba (toliau – Slaugos taryba) sudaroma Įstaigos direktoriaus įsakymu iš ne mažiau kaip 5 (penkių) narių 5 (penkeriems) metams iš Įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų.
• Slaugos taryba sudaroma ir keičiama Įstaigos direktoriaus įsakymu. Slaugos tarybai pirmininkauja Įstaigos vadovo įsakymu paskirtas vienas iš Įstaigos slaugos specialistų. Slaugos tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir slaugos tarybos sekretorius išrenkamas iš slaugos tarybos narių pirmo posėdžio metu. Slaugos tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
• Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos direktoriui. Jeigu Įstaigos direktorius su pasiūlymu nesutinka, Slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti Įstaigos savininkui. Slaugos tarybos funkcijos:
  • sprendžia slaugos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo būdus ir poreikį;
  • analizuoja slaugos administravimo problemas ir teikia pasiūlymus dėl slaugos valdymo tobulinimo;
  • teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigai dėl slaugos paslaugų kokybės užtikrinimo;
  • svarsto kitus aktualius su slauga susijusius klausimus.
• Slaugos tarybos nariams už darbą Slaugos taryboje neatlyginama.
• Slaugos tarybos teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises ir pareigas nustato Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintas darbo reglamentas, kuris gali būti keičiamas slaugos tarybos pasiūlymu.
• Stebėtojų, gydymo ir slaugos tarybų nariai, pažeidę Lietuvos Respublikos teisės aktus atlikdami savo funkcijas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
• Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Įstaigos medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Medicinos etikos komisijos nuostatai, parengti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2021-07-16 įsakymu Nr. V-1672 patvirtintus Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdinius nuostatus.

VII SKYRIUS

ĮSTAIGOS DIREKTORIAUS SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA

• Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatomis ir kitais teisės aktais. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 
• Darbo sutartį su Įstaigos direktoriumi sudaro ir nutraukia bei kitas funkcijas, susijusias su Įstaigos vadovo darbo santykiais, įgyvendina Savivaldybės meras Lietuvos  Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Darbo sutartis su Įstaigos direktoriumi nutraukiama Savivaldybės mero potvarkiu.
• Įstaigos direktorius:
  • vadovauja Įstaigai, organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu palaikydamas santykius su kitais asmenimis; 
  • sudaro ir nutraukia darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais Įstaigos darbuotojais, nustatyta tvarka juos skatina arba teikia įspėjimus dėl darbo pareigų pažeidimo;
  • suderinęs su Stebėtojų taryba, tvirtina Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršydamas patvirtinto darbo užmokesčio normatyvo ir išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams normatyvus;
  • tvirtina Įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas ir pareiginius nuostatus, struktūrą ir pareigybių steigimą/naikinimą, kitus vidaus dokumentus;
  • nustato viešosios Įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus;
  • atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio, metinių pranešimų ir (ar) ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
  • organizuoja padalinių ir filialų vadovų priėmimo į darbą viešą konkursą;
  • organizuoja padalinių ir filialų vadovų atestaciją;
  • gali kreiptis į savininką su siūlymu dėl neefektyviai dirbančios Įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo, jos padalinių ir filialų likvidavimo;
  • pagal kompetenciją leidžia įsakymus;
  • Įstaigos vardu pasirašo dokumentus ir įgalioja kitus asmenis atlikti tas funkcijas, kurios priklauso Įstaigos vadovo kompetencijai;
  • turi kitų teisių ir pareigų, kurias nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
• Įstaigos direktorius atsako už: 
  • finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;
  • duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui;
  • metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos metinių pranešimų ir (ar)  ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) paskelbimą Įstaigos interneto svetainėje;
  • Įstaigos dalininkų apskaitą;
  • informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą;
  • paslaugų kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklą, įskaitant ir vidaus medicininio audito veiklą;
  • kitus veiksmus, kurie yra Įstaigos direktoriui numatyti teisės aktuose ir šiuose įstatuose.
• Įstaigos direktorius gali būti atšaukiamas iš pareigų dėl šių pagrindų (priežasčių): 
  • asmuo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
  • asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
  • asmeniui atimta teisė eiti Įstaigos vadovo pareigas;
  • paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas, pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas;
  • ir kiti teisės aktais nustatyti pagrindai reikalavimams dėl atitikties nepriekaištingai reputacijai.
• Įstaigos direktoriaus atšaukimo tvarka:
  • sprendimas dėl Įstaigos direktoriaus atšaukimo priimamas Savivaldybės mero potvarkiu;
  • direktorius apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 (septynioms) darbo dienoms iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo. Pranešime nurodoma posėdžio vieta, laikas, atšaukimo priežastis bei pažymima apie direktoriaus teisę ne vėliau kaip likus 3 (trims) darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus paaiškinimus;
  • Atšaukus Įstaigos direktorių iš pareigų, darbo sutartis nutraukiama.

VIII SKYRIUS

ĮSTAIGOS ADMINISTRACIJOS, PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA

• Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos direktorius.
• Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
• Sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros specialistai privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą (licenciją, sertifikatą ir pan.), suteikiantį teisę dirbti darbą, į kurį specialistas priimamas.

IX SKYRIUS

ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, JŲ PASKIRSTYMAS IR DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

• Įstaigos lėšų šaltiniai:
  • privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
  • Įstaigos Savininko skirtos lėšos;
  • valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;
  • valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programų finansavimui;
  • lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės investicinių programų lėšos;
  • Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
  • lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
  • lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat lėšos, gautos pagal testamentą;
  • asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;
  • skolintos lėšos;
  • pajamos už parduotą ar išnuomotą Įstaigos turtą;
  • kitos teisėtai įgytos lėšos.
• Kiekvienais finansiniais metais Įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai. 
• Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, Įstaiga naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai.
• Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiuose įstatuose, Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytai veiklai.
• Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su Įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
• Įstaigos savininkas turtą Įstaigai gali perduoti panaudos pagrindu ar patikėjimo teise Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
• Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik gavusi raštišką teisės aktų nustatyta tvarka Įstaigos savininko leidimą.
• Įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
• Įstaiga gautų pajamų negali perduoti Įstaigos savininkui.
• Įstaigos gautas perviršis (pelnas) gali būti naudojamas Įstaigos įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti pagal Viešųjų įstaigų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

X SKYRIUS

ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

• Valstybės ir Savivaldybės kontrolės institucijos turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
• Įstaigos direktorius privalo pateikti valstybės ir Savivaldybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus Įstaigos veiklos dokumentus.
• Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti ir metų ūkinei ir finansinei veiklai patikrinti atliekamas auditas teisės aktų nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

• Filialas yra Įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę ir filialo vadovą. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia Įstaigos vardu pagal filialo nuostatus ir filialo vadovui suteiktus įgaliojimus.
• Įstaigos filialai steigiami ir likviduojami savininko sprendimu. Įstaigos filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 

XII SKYRIUS

DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

• Savininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Įstaigos dokumentai jam pateikiami susipažinti Įstaigos darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Įstaigos vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos savininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku adresu, kurį savininkas nurodęs Įstaigai, arba įteikiamos pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis.
• Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.

XIII SKYRIUS

VIEŠŲ PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

• Kai Įstaigos pranešimai turi būti paskelbti viešai, teisės aktų nustatyta tvarka jie skelbiami spaudoje arba VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.
• Kiti Įstaigos pranešimai savininkui ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis. 
• Už pranešimų turinį ir paskelbimą atsako Įstaigos direktorius.

XIV SKYRIUS

ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA

• Įstaigos įstatai keičiami savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu Įstaigos direktoriaus, kolegialaus organo ar savininko iniciatyva.
• Įstatų pakeitimai ir papildymai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruoti Juridinių asmenų registre.
• Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

XV SKYRIUS

ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

• Įstaiga gali būti reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

–––––––––––––––––––––––––––––

PACIENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

PACIENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS. PACIENTŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS

Paciento (jo atstovo) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka
Informacijos apie pacientą teikimo kitiems asmenims ir institucijoms tvarka
Pacientų skundų nagrinėjimo tvarka

VŠĮ GARLIAVOS PSPC PACIENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

1. Kiekvienas apdraustasis turi teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, kompensuojamą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Būtinoji medicinos pagalba visiems pacientams turi būti suteikta neatidėliotinai. Visais kitais atvejais už medicinos paslaugas nedraustas pacientas užsimoka į centro kasą pagal įkainius.
 2. Įstaigos pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, isitikinimų ir pažiūrų.
 3. Pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Gydytojai ir slaugos darbuotojai turi gerbti pacientų asmens privatumą. Pacientai turi teisę būti gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ar slaugą būtų žiūrima pagarbiai.
 4. Pacientams turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
 5. Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją.
 6. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie įstaigos teikiamas paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti. Jis turi būti informuotas apei jį gydančiojo gydytojo ir slaugos darbuotojo vardą, pavardę.
 7. Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę.
 8. Pacientui pageidaujant jam turi būti pateikta ambulatorinė kortelė ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus tuos atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai pateikti informaciją ar ne, sprendžia gydantis gydytojas arba gydytojų konsiliumas). Šiuo klausimu gali kreiptis ir į įstaigos administraciją.
 9. Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ligos ir kitų medicininių dokumentų kopijos.
 10. Pacientas turi teisę sužinoti kito  specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.
 11. Teisė atsisakyti gydymo:
pacientas nėra gydomas ar jam teikiama kokia kita sveikatos priežiūra prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos Įstatymų nenustatyta kitaip. Jeigu yra galimybė, pacientui pasiūlomas kitas gydymas ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos; 
nepilnametis pacientas informuojamas apie gydymą, jeigu jis pagal savo amžių ir išsivystymo lygį gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą (apie tai sprendžia gydantis gydytojas). Nepilnametis negali būti gydomas prieš jo valią, jeigu LR Įstatymų nenumatyta kitaip. Gydytojas parenka gydymo metodus, labiausiai atitinkančius nepilnamečio interesus; 
teikiant būtinąją (pirmąją ir skubią) medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios, ir gręsia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicinos pagalba suteikiama ir be paciento sutikimo; 
paciento, psichikos ligonio, nesugebančio tinkamai įveitinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas; 
teikiant būtinąją pagalbą, kuriai yra būtinas paciento įstatyminio atstovo sutikimas, ji teikiama ir be įstatyminio atstovo sutikimo, jei jo negalima gauti ar įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą, o gydančio gydytojo  ar slaugos darbuotojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai turi būti pažymima paciento ambulatorinėje kortelėje; 
Jeigu paciento įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą, kuris nėra skubus, o gydančio gydytojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus,tokiam gydymui sutikimą turi teisę duoti svaikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisija ar Lietuvos medicinos etikos komitetas. Į šią komisiją ar komitetą kreipiasi sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas.
12. Teisė skųstis: 
nepatenkintas sveikatos priežiūra pacientas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos vadovą, atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje. Gydymo įstaigos vadovas per penkias dienas atsako į paciento kreipimąsį;pacientas turi teisę apskųsti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms kontroliuojančioms institucijoms, teismui.
13. Pacientas privalo: 
atvykti į gydymo įstaigą talone nurodytu laiku ir turėti su savimi reikiamus dokumentus; 
laiku susimokėti už suteiktas mokamas paslaugas; 
pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu; 
įstaigoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų,  narkotikų; 
laikytis asmens higienos reikalavimų; 
nekviesti gydytojo į namus be būtino reikalo; 
atvirai ir smulkiai papasakoti gydytojui apie savo negalavimus; 
iškvietus gydytoją į namus laukti, kal gydytojas atvyks; 
vykdydi gydytojo nurodymus dėl ligos (ų) gydymo bei profilaktikos; 
pateikti gydytojui prašant reikiamus dokumentus apie ligos disgnozę, atliktus tyrimus, taikytą gydymą; 
informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų netoleravimą; 
laikytis šių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

INFORMACIJOS APIE PACIENTĄ TEIKIMO KITIEMS ASMENIMS IR INSTITUCIJOMS TVARKA

Visa informacija apie paciento būklę, diagnozę, gydymą, slaugą gali būti suteikta kitiems asmenims tik gavus raštišką paciento (jo atstovo) sutikimą. Telefonu informacija neteikiama.
Pacientas ar jo atstovas pasirašytinai supažindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis.
Be paciento sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurioms LR įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią.
Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
Nepilnamečio paciento atstovai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento medicinos dokumentais ir gauti jų išrašus bei kopijas, jeigu tai neprieštaruauja paciento interesams.
Gydytojas, sudaręs tyrimo ir gydymo planą, supažindina su juo pacientą (jo atstovą), pažymi ambulatorinėje kortelėje, kad pacientas ar jo atstovas su tyrimo ir gydymo planu supažindintas ir sutinka, tai patvirtindamas savo parašu ambulatorinėje kortelėje.
Jeigu pacientas ar jo atstovas atsisako paskirto tyrimo ir gydymo, apie tai gydytojas įrašo ambulatorinėje kortelėje, kurią gydytojas pateikia pacientui pasirašyti.
Visa informacija apie pacientą, neturint raštiško paciento ar jo atstovo sutikimo, gali būti suteikta tarnybiniais tikslais, kai informacija privaloma teikti įstatymų nustatyta tvarka:
Sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė.
Institucijoms, kontroliuojamčioms sveikatos priežiūros paslaugas
Teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymas.
Pateikiant informaciją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minstro 2001-02-01 įsakymu Nr.65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“. 2001-04-18 įsakymu Nr. 270 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos pakeitimo“, 2003-03-06 įsakymu Nr. V-155 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001m. Vasario 1d. Įsakymo Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo.
Esant netipinei situacijai, sprendimą išduoti pacientų dokumentų kopiją ar nuorašą kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, priima padalinio vadovas arba Vš Į Garliavos PSPC direktorė, vadovaudamiesi nuostata, kad paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas, o paciento interesai ir gerovė svarbesni už visuomenės interesus.

PACIENTŲ SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

Pacientai skundus, pareiškimus ir pastabas gali pateikti žodžiu ir raštu.
Raštu: padaliniuose esančiuose „Rašytinių ir žodinių skundų registracijos“ žurnale.
Žodžiu pateikti paciento skundai, pareiškimai ir pastabos nagrinėjami tą pačią darbo dieną, pateikiant atsakymą žodžiu. Nepavykus išaiškinti problemos žodžiu, pareiškimas ar skundas pateikiamas raštu.
Atsakymas į paciento kreipimąsi pateikiamas per 20 darbo dienų.
VšĮ Garliavos PSPC darbuotojai nagrinėdami prašymus ir skundus privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, nešališkumo, nepiknaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.
VšĮ Garliavos PSPC nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine kalba, nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė ir tikslus adresas, telefonas ar el. pašto adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą. Pateikdamas skundą, pareiškėjas pateikia asmens tapatybės dokumentą. Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį.
Prašymai ir skundai, kuriuose nenurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, adresas, centro direktoriaus sprendimu paliekami nenagrinėti.
Pareiškėjui neteikiama privati informacija apie kitus asmenis.
Pareiškėjui įteikiama prašymo ar skundo gavimo faktą patvirtinantį, spaudu pažymėta, prašymo ar skundo kopija, kurioje nurodyta gavimo data ir registracijos numeris.
Pareiškėjas turi teisę: 
Bet kuriuo metu atšaukti prašymą raštu, nurodant vardą, pavardę, gyvenamają vietą, sprendimo motyvą. 
Gauti informaciją apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, priimtus sprendimus.
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti centro komisijos sprendimą dėl prašyme iškeltų reikalavimų ir siūlymų.
Prašymas ar skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka kitaip arba prašymui ir skundui nagrinėti reikia sudaryti komisiją, sušaukti posėdį ar imtis kitų priemonių, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau.
Apie prašymo ar skundo išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą pareiškėjui pranešama registruotu ar paprastu laišku arba atitinkamas dokumentas pareiškejui įteikiamas asmeniškai.
Pranešime apie nepatenkintą prašymą ar skundą nurodomi prašymo ar skundo nepatenkinimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kur ir kokia tvarka gali būti apskųstas šis sprendimas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2009 m. lapkričio 19 d. Nr. XI-499 Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. 
2. Šiame įstatyme vadovaujamasi nuostata, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų santykiai yra grindžiami šiais principais:
1) savitarpio pagarbos, supratimo ir pagalbos;
2) paciento teisių užtikrinimo pagal valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas;
3) draudimo varžyti paciento teises dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar kitokiais pagrindais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, nepažeidžiant bendrųjų žmogaus teisių principų.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Anoniminė sveikatos priežiūra – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientui, kai asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jo asmens tapatybę, nenurodomi medicinos dokumentuose.
2. Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.
3. Chirurginė operacija – medicininė procedūra, kai gydytojas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti ligos ar traumos pažeistų organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą. 
4. Diagnostikos ir gydymo metodika – universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, gydytojų profesinių draugijų parengtas, medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstas dokumentas, kuriuo nustatomi bendrieji sveikatos sutrikimų ir ligų diagnozavimo ir gydymo principai.
5. Diagnostikos ir gydymo protokolas – sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintas dokumentas, kuriuo nuosekliai nustatoma diagnostikos ir gydymo eiga.
6. Diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas – sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas dokumentas, kuriuo nustatoma diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarka.
7. Invazinė ir (ar) intervencinė procedūra – medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas.
8. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
9. Konsiliumas – ne mažiau kaip trijų gydytojų pasitarimas, kurio tikslas – įvertinti paciento sveikatos būklę, diagnozuoti ligą, išsiaiškinti ir nustatyti gydymo galimybes. Konsiliumo sudarymo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
10. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis. 
11. Paciento atstovas – atstovas pagal įstatymą arba atstovas pagal pavedimą.
12. Paciento prašymas – asmens rašytinis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą, kuriame prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar gauti pageidaujamus dokumentus.
13. Paciento skundas – asmens rašytinis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą ar kompetentingą valstybės instituciją, kuriame nurodomos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

II SKYRIUS
PACIENTO TEISĖS IR PAREIGOS

3 straipsnis. Teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas
1. Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. 
3. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje.

4 straipsnis. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą 
1. Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. 
2. Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
3. Įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama. 
4. Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Įgyvendinant šią teisę, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti ribojama. 
5. Pacientams užsienyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

5 straipsnis. Teisė į informaciją
1. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
2. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją. 
3. Pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. 
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas šio įstatymo nustatyta tvarka atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui informacijos, kuri gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei, priima gydantis gydytojas, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią tokio sprendimo priėmimo tvarką. Apie sprendimo neteikti informacijos priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa šiame straipsnyje numatyta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus. Paciento psichikos ligonio teisės gauti informaciją ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
5. Jeigu paciento tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina tai parašu.

6 straipsnis. Teisė nežinoti
1. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. Atsisakymą informacijos pacientas turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti informacijos pateikimo pacientui apribojimai netaikomi, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.

7 straipsnis. Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose
1. Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. 
2. Sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
3. Paciento psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
4. Su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai.
5. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą
1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.
2. Sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga. 
3. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai. 
4. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

9 straipsnis. Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ypatumai
1. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus. 
2. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą ir naudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. 
3. Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.
4. Apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms.

10 straipsnis. Paciento teisė į anoniminę sveikatos priežiūrą
1. Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis.
2. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarką reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

11 straipsnis. Paciento dalyvavimas biomedicininiuose tyrimuose ir mokymo procese
1. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus. Paciento įtraukimo į šiuos tyrimus tvarką nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas.
2. Įtraukiant pacientą į biomedicininius tyrimus ir mokymo procesą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už mokslo interesus.
3. Sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Šiose taisyklėse turi būti pažymėta, kad jis yra įtraukiamas į mokymo procesą.
4. Laikoma, kad pacientas, pasirašytinai susipažinęs su sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, vidaus tvarkos taisyklėmis, sutinka, kad jis būtų įtraukiamas į mokymo procesą. Pacientas, nesutinkantis dalyvauti mokymo procese arba nesutinkantis, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo ir mokymo tikslais, tai pareiškia raštu. Jo rašytinis pareiškimas turi būti saugomas paciento medicinos dokumentuose.
5. Naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiamas paciento asmens privatumas. Paciento medicinos dokumentuose esančios informacijos panaudojimo tvarką, užtikrinant asmens privatumo apsaugą mokslo tikslais, nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, o mokymo tikslais – sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje ši informacija saugoma.

12 straipsnis. Paciento pareigos
1. Pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas.
2. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. 
3. Pacientai, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus.
4. Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. 
5. Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, šio įstatymo nustatytais atvejais savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu.
6. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą. 
7. Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais.
8. Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.

13 straipsnis. Teisė į žalos atlyginimą
Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

III SKYRIUS 
INFORMUOTO PACIENTO SUTIKIMAS

14 straipsnis. Draudimas teikti sveikatos priežiūros paslaugas be paciento sutikimo
1. Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.
2. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. 
3. Nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
4. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi teisę duoti tik pilnametis pacientas.

15 straipsnis. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai 
1. Sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo duoda (išreiškia) pats pacientas arba šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas.
2. Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas.
3. Sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią;
2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją;
3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia;
4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus. 
4. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 
5. Jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.

16 straipsnis. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros išreiškimas 
1. Laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Ši nuostata netaikoma šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais. 
2. Būtina šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija laikoma informacija apie toje sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų mokamų, iš dalies mokamų paslaugų kainas, nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti, siuntimo į kitas sveikatos priežiūros įstaigas tvarką, apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų profesinę kvalifikaciją, galimybę rinktis sveikatos priežiūros specialistą, taip pat paciento pareigą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu (ar teikiančiu) sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir nurodymus, pranešti apie bet kokius nukrypimus nuo paskyrimų. Tokios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaiga.

17 straipsnis. Paciento sutikimo rašytinė forma 
1. Jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuojamas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu. 
2. Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.
3. Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. 
4. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

18 straipsnis. Nenumatyti ypatingi atvejai 
1. Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, ir šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų nėra arba jie atsisakė būti atstovais, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų informacija pagrįstą sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros ir jos masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose. 
2. Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama nepilnamečiam pacientui iki 16 metų ir nėra šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose. 
3. Dėl nepilnamečio paciento iki 16 metų, kurio tėvai vengia atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijas ir kuriam nėra nustatyta laikinoji globa ar rūpyba, kai nepilnamečio paciento tėvai (įtėviai) tarpusavyje nesutaria dėl sveikatos priežiūros masto, sprendimus dėl teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Įstatymai gali nustatyti, kada šioje dalyje nurodytais atvejais būtinas teismo leidimas. Dėl tokio leidimo į teismą kreipiasi sveikatos priežiūros įstaiga arba nepilnamečio paciento atstovas pagal įstatymą.

IV SKYRIUS
ATSTOVAVIMAS

19 straipsnis. Bendrosios atstovavimo nuostatos 
1. Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus. 
2. Įstatymų nustatytais atvejais pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina tik per atstovus ar teismo leidimu. 
3. Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus. 
4. Paciento nuo 16 metų atstovais gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą. Atstovai pagal įstatymą yra tie, kurie kaip atstovai nurodyti šiame ar kituose įstatymuose.

20 straipsnis. Atstovavimas neveiksniam ir ribotai veiksniam pacientui 
1. Pacientui, teismo pripažintam neveiksniu, atstovauja paskirti globėjai. 
2. Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas.

21 straipsnis. Paciento atstovai pagal pavedimą
Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose.

22 straipsnis. Paciento atstovai pagal įstatymą 
1. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. 
2. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
3. Paciento nuo 16 metų sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų yra paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą. Nurodyti asmenys nelaikomi paciento nuo 16 metų atstovais pagal įstatymą, jeigu jie atsisako būti atstovais, pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba).

V SKYRIUS
GINČŲ SPRENDIMAS IR ŽALOS ATLYGINIMAS

23 straipsnis. Teisė skųstis 
1. Šis straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. 
2. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.
3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 
4. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 
6. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
7. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. 
8. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. 
9. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Pacientui padarytos žalos atlyginimas
1. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. 
3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 
4. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Parenkant atstovus į šią komisiją, atsižvelgiama į tai, kad joje vienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip 2 šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas šiai komisijai veikti. 
5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos. 
6. Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. 
7. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. 
8. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

25 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir jo kontrolė
1. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
2. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją:
1) licencijas sveikatos priežiūros įstaigoms išduodančiai institucijai, kai išduodama licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
2) teritorinei ligonių kasai, kai sudaroma sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo;
3) institucijai, vykdančiai visų sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo stebėseną, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
3. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

26 straipsnis. Reikalavimas atlyginti pacientui padarytą žalą
1. Draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala. 
2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. 
3. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

3 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei 
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2010 m. vasario 28 d. parengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.



RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                             DALIA GRYBAUSKAITĖ

PATVIRTINTA

VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros                           centro direktorės 2018 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. BP-32

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO

ASMENS DUOMENŲ SUBJEKTO TEISIŲ ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja duomenų subjektų teisių, įtvirtintų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB1 (toliau – Reglamentas), įgyvendinimo tvarką Viešojoje įstaigoje Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – VšĮ Garliavos PSPC). Šio aprašo tikslas – nustatyti duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarką, siekiant įgyvendinti atskaitomybės principą.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose:

2.1.  Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

2.2.  Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

2.3.   Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas.

2.4.  Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

2.5.  Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teise.

2.6.  Duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens.

2.7.  Duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Europos Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių.

2.8.  Trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis.

2.9.  Duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys.

2.10.     Sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizini asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę.

2.11.     Genetiniai duomenys – asmens duomenys, susiję su paveldėtomis ar įgytomis fizinio asmens genetinėmis savybėmis, suteikiančiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologiją ar sveikatą, ir kurie gauti visų pirma analizuojant biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį.

2.12.     Susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu.

2.13.     Asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga.

1. Aprašas parengtas vadovaujantis Reglamentu ir kitais asmens duomenų saugą reglamentuojančiais teisės aktais ir VšĮ Garliavos PSPC veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
2. Aprašas taikomas tvarkant Duomenų subjekto duomenis automatiniu būdu ir neautomatiniu būdu:

4.1.  VšĮ Garliavos PSPC duomenų subjektų asmens duomenys, esantys VšĮ Garliavos PSPC informacinėse sistemose, popierinėse formose ar kitose laikmenose, kurių tvarkymo tikslas ir baigtinis tvarkomų asmens duomenų sąrašas numatyti atitinkamos VšĮ Garliavos PSPC informacinės sistemos nuostatuose ir specifikacijose;

4.2.  esamų ir buvusių VšĮ Garliavos PSPC darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, asmens socialinio draudimo numeris, pilietybė, adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, gyvenimo ir veiklos aprašymas, parašas, šeiminė padėtis, pareigos, duomenys apie priėmimą / perkėlimą / atleidimą iš pareigų, duomenys apie išsilavinimą ir kvalifikaciją, licencijas, sertifikatus, duomenys apie mokymus, duomenys apie atostogas, duomenys apie darbo užmokestį, išeitines išmokas, kompensacijas, pašalpas, informacija apie dirbtą darbo laiką, informacija apie skatinimus ir nuobaudas, informacija apie atliktus darbus ir užduotis, Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, išdavimo data, galiojimo data, dokumentą išdavusi įstaiga, specialiųjų kategorijų asmens duomenys, susiję su sveikata, teistumu, dalyvavimu uždraustos organizacijos veikloje, dokumentų registracijos data ir numeris bei kiti asmens duomenys, kuriuos pateikia pats asmuo ir (arba) kuriuos tvarkyti VšĮ Garliavos PSPC įpareigoja įstatymai ir kiti teisės aktai), kurie tvarkomi vidaus administravimo (personalo valdymo, raštvedybos tvarkymo, materialinių ir finansinių išteklių naudojimo) tikslu;

4.3.  pretendentų į VšĮ Garliavos PSPC darbuotojus asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė, adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, pareigos, į kurias pretenduojama, gyvenimo ir veiklos aprašymas, parašas, duomenys apie išsilavinimą ir kvalifikaciją, specialiųjų kategorijų asmens duomenys, susiję su teistumu, dalyvavimu uždraustos organizacijos veikloje, pokalbio su pretendentu į pareigas skaitmeninis garso įrašas, dokumentų registracijos data ir numeris bei kiti asmens duomenys, kuriuos pateikia pats asmuo ir (arba) kuriuos tvarkyti VšĮ Garliavos PSPC įpareigoja įstatymai ir kiti teisės aktai), kurie tvarkomi vidaus administravimo (personalo valdymo, raštvedybos tvarkymo, materialinių ir finansinių išteklių naudojimo) tikslu;

4.4.  paciento asmens duomenys (asmens kodas, gimimo data, vardas, pavardė, kūdikio motinos asmens kodas, pilietybė, adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, deklaruota gyvenamoji vieta, draustumas, statusas apie nuolatinį Lietuvos Respublikos gyventoją, darbovietė, ugdymo įstaiga, socialinio draudimo numeris, išankstinės paciento kortelės duomenys, ESPBI (E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema) siuntimo duomenys, neįgalumo ir darbingumo duomenys ir kiti duomenys), ligos istorijos, laboratorinių, diagnostinių, patologinių, biomedicininių, genetinių, vaisingumo tyrimų, mokėjimų, draustumo, nedarbingumo, socialiniai, kvalifikacijos, šeimos, kraujo donorų tonacijų (pirminę, pakartotinę, atlygintą ir kt.), radiacinės saugos, asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis, genetiniai, organų donorų, organų vaizdų, nelaimingų atsitikimų, biometriniai;

4.5.  paciento atstovo asmens duomenys (vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, atstovavimą pagrindžiantys dokumentai ir kiti duomenys);

4.6.  kiti duomenys;

4.7.  išankstinės pacientų registracijos duomenys.

1. Asmens duomenų, nurodytų Aprašo 4.1 – 4.7 punktuose, valdytojas yra Viešosios įstaigos Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, juridinio asmens kodas 159945462, Vytauto g. 57a-2, LT-53263, Garliava, Kauno r.

II SKYRIUS

DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISĖS IR PRAŠYMŲ DĖL ŠIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO

PATEIKIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA

1. Duomenų subjektai turi šias teises, įtvirtintas Reglamente:

6.1.  teisę žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą VšĮ Garliavos PSPC;

6.2.  teisę susipažinti su VšĮ Garliavos PSPC tvarkomais savo asmens duomenimis;

6.3.  teisę reikalauti ištaisyti asmens duomenis;

6.4.  teisę reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisė būti pamirštam“);

6.5.  teisę apriboti asmens duomenų tvarkymą;

6.6.  teisę nesutikti su asmens duomenų tvarkymu;

6.7.  teisę į asmens duomenų perkeliamumą.

1. Duomenų subjektų teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos Reglamente nustatytais pagrindais.
2. Duomenų subjektas, siekdamas įgyvendinti Aprašo 6 punkte nurodytas teises, privalo asmeniškai, paštu, per įgaliotą atstovą, pasiuntinį ar elektroninių ryšių priemonėmis (pasirašęs elektroniniu parašu) pateikti rašytinį prašymą[1] (toliau - Prašymas).
3. Prašymas turi būti pateikiamas VšĮ Garliavos pirminės priežiūros centrui, jei asmens duomenų, dėl kurių kreipiamasi, valdytojas - VšĮ Garliavos PSPC.
4. Prašymas turi būti įskaitomas, parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka. Prašymas turi būti duomenų subjekto pasirašytas, jame turi būti nurodytas duomenų subjekto vardas, pavardė, asmens kodas, informacija apie tai, kokią Aprašo 6 punkte nurodytą teisę ir kokios apimties pageidauja įgyvendinti bei informacija, kokiu būdu duomenų subjektas pageidauja gauti atsakymą.
5. Prašymas pateikiamas asmeniškai, registruotu paštu, elektroninėmis priemonėmis. Jeigu duomenų subjektas Prašymą pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis, informacija duomenų subjektui taip pat pateikiama elektroninėmis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip.
6. Pateikdamas Prašymą, duomenų subjektas privalo patvirtinti savo tapatybę:

12.1.  jeigu Prašymas pateikiamas tiesiogiai VšĮ Garliavos PSPC darbuotojui, duomenų subjektas VšĮ Garliavos PSPC darbuotojui privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę);

12.2.  jeigu Prašymas pateikiamas paštu ar per pasiuntinį, kartu su Prašymu turi būti pateikiama notariškai patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

12.3.  jeigu Prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, Prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

1. VšĮ Garliavos PSPC turi teisę atsisakyti pateikti duomenų subjektui jo prašomą informaciją, jeigu duomenų subjekto Prašymas yra nepagrįstas arba neproporcingas. VšĮ Garliavos PSPC, pateikdamas atsisakymą pateikti prašomą informaciją, privalo raštu nurodyti atsisakymo pateikti prašomą informaciją motyvus.
2. VšĮ Garliavos PSPC duomenų subjekto Prašymą privalo išnagrinėti ir atsakymą duomenų subjektui Prašyme nurodytu būdu pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos[2].
3. Aprašo 14 punkte nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į Prašymo sudėtingumą ir nagrinėjamų Prašymų skaičių. VšĮ Garliavos PSPC privalo per 30 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos informuoti duomenų subjektą apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą ir pateikti termino pratęsimo priežastis.
4. Duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos, vadovaujantis kitais teisės aktais, reglamentuojančiais VšĮ Garliavos PSPC veiklą.

Teisės žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą įgyvendinimas

1. VšĮ Garliavos PSPC Aprašo 6.1 papunktyje numatyta duomenų subjekto teisę įgyvendina, pateikdama duomenų subjektui šią informaciją:
2.  asmens duomenis tvarko Viešojį įstaiga Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, juridinio asmens kodas 159945462, Vytauto g. 57a-2, LT-53263, Garliava, Kauno r.

18.1.  asmens duomenys tvarkomi šiuo tikslu – asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslu bei vidaus administravimo tikslu;

18.2.  asmens duomenys teikiami sveikatos priežiūros įstaigoms, bet kokioms valstybinėms, priežiūros institucijoms, kitoms kontroliuojančioms institucijoms, etikos komitetams, teisėsaugos institucijoms, teismams, kitoms įstaigoms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti duomenis. Asmens duomenys šiame Taisyklių papunktyje numatytiems asmens duomenų gavėjams teikiami tik esant vienam iš ADTAĮ 5 straipsnyje numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų;

18.3.  apie asmens duomenų tvarkymą skelbiama įstaigos interneto svetainėje;

18.4.  pateikiant informaciją VšĮ Garliavos PSPC esančiuose informaciniuose stenduose;

18.5.  bendravimo su duomenų subjektu tokiu būdu, kokiu duomenų subjektas kreipiasi į VšĮ Garliavos PSPC.

1. VšĮ Garliavos PSPC turi teisę atsisakyti įgyvendinti Aprašo 6.1 papunktyje numatytą duomenų subjekto teisę arba pateikti ne visą duomenų subjekto prašomą informaciją, jeigu:

19.1.  duomenų subjektas jau turi šią informaciją;

19.2.  duomenų subjekto prašomos informacijos pateikimas neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų;

19.3.  asmens duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjektų interesų apsaugos priemonės;

19.4.  asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs, laikantis Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės.

 Teisės susipažinti su savo asmens duomenimis įgyvendinimas

1. Duomenų subjektas, įgyvendindamas teisę susipažinti su VšĮ Garliavos PSPC tvarkomais savo asmens duomenimis, bei pateikęs VšĮ Garliavos PSPC asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka galima pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį), tuo patvirtindamas savo asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienerius metus. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui 1 kartą per kalendorinius metus.
2. Gavus Duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo ir patikrinus Duomenų subjekto tapatybę, Duomenų subjektui suteikiama informacija, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikiami Duomenų subjektui prašomi duomenys.
3. įgyvendinant Duomenų subjekto teisę susipažinti su savo tvarkomais asmens duomenimis, užtikrinama trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimą, t. y. Duomenų subjektui susipažįstant su savo asmens duomenimis, jeigu dokumentuose matomi kitų asmenų duomenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, ar kita informacija, kuri gali pažeisti trečiųjų asmenų privatumą, šie įrašai turi būti retušuoti ar kitais būtais panaikinama galimybė identifikuoti trečiuosius asmenis.
4. Atsakyme duomenų subjektui, be Aprašo 19 punkte nurodytos informacijos, privalo pateikti informaciją apie duomenų subjekto teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, taip pat duomenų subjekto teisę prašyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis, apriboti savo asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su asmens duomenų tvarkymu (kai šios teisės yra taikomos).
5. Jeigu, renkant informaciją, reikalingą atsakymui parengti, nustatoma, kad:

24.1. VšĮ Garliavos PSPC tvarko didelį informacijos, susijusios su duomenų subjektu, kiekį ir nėra galimybės visos informacijos duomenų subjektui pateikti, VšĮ Garliavos PSPC turi teisę paprašyti duomenų subjekto sukonkretinti pateiktą Prašymą;

24.2.     jeigu pareiškėjas prašo pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, duomenys teikiami VšĮ Garliavos PSPC direktoriaus nustatyta tvarka;

24.3.     tam tikra informacija apie duomenų subjektą yra susijusi ir su kitais asmenimis, duomenų subjektui informacijos turi būti pateikiama tiek, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės.

 Teisės reikalauti ištaisyti, sunaikinti arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, asmens duomenis įgyvendinimas

1. Jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs, duomenų subjektas turi teisę kreiptis su Prašymu, kad VšĮ Garliavos PSPC ištaisytų arba papildytų tvarkomus netikslius asmens duomenis.
2. VšĮ Garliavos PSPC, gavęs Aprašo 24 punkte nurodytą duomenų subjekto Prašymą, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos, atlikti duomenų subjekto tvarkomų asmens duomenų analizę, siekdama nustatyti, ar duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas.
3. Jeigu yra nustatoma, kad duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas, VšĮ Garliavos PSPC privalo:

27.1.     nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, ištaisyti neišsamius ar netikslius asmens duomenis;

27.2.     jeigu nėra galimybių nedelsiant ištaisyti neišsamius ar netikslius asmens duomenis, sustabdyti duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir šiuos asmens duomenis saugoti tol, kol jie bus ištaisyti;

27.3.     ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo neišsamių ar netikslių asmens duomenų ištaisymo informuoti:

27.3.1.  duomenų subjektą apie ištaisytus neišsamius ar netikslius asmens duomenis;

27.3.2.  duomenų gavėjus apie duomenų subjekto Prašymu ištaisytus neišsamius ar netikslius asmens duomenis, jeigu duomenų subjekto asmens duomenys buvo teikiami duomenų gavėjams. Informuoti duomenų gavėjų nereikia, kai pateikti tokią informaciją neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, asmens duomenų saugojimo laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų).

1. Jeigu Duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir pats ar jo įgaliotas atstovas raštu kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, neatlygintinai patikrina Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir nedelsdamas sunaikina neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdo tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.
2. Duomenų valdytojas Duomenų subjekto ar jo įgalioto atstovo prašymu sustabdęs Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo veiksmus, asmens duomenis, kurių tvarkymo veiksmai sustabdyti, saugo tol, kol jie bus ištaisyti ar sunaikinti (Duomenų subjekto prašymu arba pasibaigus duomenų saugojimo terminui). Kiti tvarkymo veiksmai su tokiais asmens duomenimis gali būti atliekami tik:

29.1.  turint tikslą įrodyti aplinkybes, dėl kurių duomenų tvarkymo veiksmai buvo sustabdyti;

29.2.  jei Duomenų subjektas tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą duoda sutikimą toliau tvarkyti savo asmens duomenis;

29.3.  jei reikia apsaugoti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

 Teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis (teisės būti pamirštam) įgyvendinimas

1. Duomenų subjektas turi teisę kreiptis su Prašymu ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jeigu yra vienas iš šių pagrindų:

30.1.     asmens duomenys nebėra reikalingi tikslams, kurie buvo nustatyti, prieš renkant asmens duomenis;

30.2.     atšauktas duomenų subjekto sutikimas, kuriuo vadovaujantis buvo grindžiamas duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis;

30.3.     asmens duomenų subjektas nesutinka su savo asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį (Aprašo skirsnis „Teisės nesutikti su savo asmens duomenų tvarkymu įgyvendinimas“) ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti asmens duomenis;

30.4.     asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai;

30.5.     asmens duomenys turi būti ištrinti, laikantis Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos teisinės prievolės.

1. Duomenų subjekto Prašyme turi būti išsamiai argumentuota, dėl kokių priežasčių yra prašoma ištrinti jo asmens duomenis (Prašyme turi būti nurodytas vienas iš Aprašo 6 punkte nurodytų pagrindų).
2. Teisė reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisė būti pamirštam“) VšĮ Garliavos PSPC neįgyvendinama, kai asmens duomenų tvarkymas yra grindžiamas:

32.1.  Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu;

32.2.  archyvavimo tikslais viešojo intereso labui;

32.3.  siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius interesus.

1. VšĮ Garliavos PSPC, gavusi Aprašo 24 punkte nurodytą duomenų subjekto Prašymą, privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos, atlikti Prašymo įvertinimą, siekdama nustatyti, ar duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas.
2. Jeigu yra nustatoma, kad duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas, VšĮ Garliavos PSPC privalo:

34.1. nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, ištrinti su duomenų subjektu susijusius asmens duomenis;

34.2.  jeigu nėra galimybių nedelsiant ištrinti duomenų subjekto asmens duomenų, sustabdyti duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo veiksmus;

34.3. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens duomenų ištrynimo informuoti:

34.3.1.  duomenų subjektą apie ištrintus asmens duomenis;

34.3.2.  duomenų gavėjus apie duomenų subjekto prašymu ištrintus asmens duomenis, jeigu duomenų subjekto asmens duomenys buvo teikiami duomenų gavėjams. Informuoti duomenų gavėjų nereikia, kai pateikti tokią informaciją neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, asmens duomenų saugojimo laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų).

 Teisės apriboti savo asmens duomenų tvarkymą įgyvendinimas

1. Duomenų subjektas turi teisę kreiptis į VšĮ Garliavos PSPC su Prašymu apriboti savo asmens duomenų tvarkymą, jeigu yra vienas iš šių pagrindų:

35.1. duomenų subjektas užginčija VšĮ Garliavos PSPC tvarkomų jo asmens duomenų tikslumą. Tokiu atveju duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas gali būti apribotas tokiam laikotarpiui, per kurį duomenų valdytojas patikrina asmens duomenų tikslumą;

35.2. yra nustatyta, kad duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas buvo neteisėtas ir duomenų subjektas nesutinka, kad asmens duomenys būtų ištrinti, ir vietoje to prašo apriboti jų tvarkymą;

35.3. jeigu yra pasiektas asmens duomenų tvarkymo tikslas ir VšĮ Garliavos PSPC, kaip duomenų valdytojui, nebereikia šiam tikslui pasiekti surinktų duomenų subjekto asmens duomenų, tačiau jų reikia duomenų subjektui, siekiančiam pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus;

35.4. duomenų subjektas pateikė Prašymą VšĮ Garliavos PSPC, kuriame išreiškė nesutikimą, kad VšĮ Garliavos PSPC tvarkytų jo asmens duomenis. Tokiu atveju duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas gali būti apribotas tokiam laikotarpiui, per kurį duomenų valdytojas patikrina, ar šis duomenų subjekto Prašymas pagrįstas;

35.5. duomenų subjektas pateikia Prašymą ištrinti jo VšĮ Garliavos PSPC tvarkomus asmens duomenis ir nustatoma, kad Prašymas yra pagrįstas, tačiau nėra techninių galimybių duomenų subjekto asmens duomenis ištrinti nedelsiant. Tokiu atveju duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas gali būti apribotas iki tol, kol duomenų subjekto asmens duomenys bus ištrinti.

1. VšĮ Garliavos PSPC, gavęs Aprašo 24 punkte nurodytą duomenų subjekto Prašymą, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos, atlikti Prašymo įvertinimą, siekdama nustatyti, ar duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas.
2. Jeigu yra nustatoma, kad duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas, VšĮ Garliavos PSPC privalo:

37.1.     apriboti duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymą;

37.2.     nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl asmens duomenų tvarkymo apribojimo priėmimo, informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymo apribojimą. Jeigu yra galimybė, nurodyti preliminarų laikotarpį, kurio metu bus apribotas duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas;

37.3.     ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl asmens duomenų tvarkymo apribojimo priėmimo informuoti duomenų gavėjus apie priimtą sprendimą, jeigu duomenų subjekto asmens duomenys buvo teikiami duomenų gavėjams. Informuoti duomenų gavėjų nereikia, kai pateikti tokią informaciją neįmanoma arba pernelyg sunku (dėl didelio duomenų subjektų skaičiaus, asmens duomenų saugojimo laikotarpio, nepagrįstai didelių sąnaudų).

1. Kai yra priimamas sprendimas panaikinti apribojimą tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis, VšĮ Garliavos PSPC, prieš panaikindamas apribojimą, privalo raštu informuoti duomenų subjektą.

 Teisės nesutikti su savo asmens duomenų tvarkymu įgyvendinimas

1. Jeigu VšĮ Garliavos PSPC duomenų subjekto asmens duomenis tvarko, siekdama įgyvendinti teisėtus VšĮ Garliavos PSPC interesus, duomenų subjektas turi teisę kreiptis į VšĮ Garliavos PSPC dėl nesutikimo, kad VšĮ Garliavos PSPC tvarkytų jo asmens duomenis.
2. VšĮ Garliavos PSPC, gavusi Aprašo 24 punkte nurodytą duomenų subjekto Prašymą, privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos, atlikti Prašymo įvertinimą, siekdama nustatyti, ar duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas.
3. Jeigu yra nustatoma, kad duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas, VšĮ Garliavos PSPC privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti duomenų subjektą, kad jo Prašymas bus įvykdytas.
4. Jeigu yra nustatoma, kad duomenų subjekto Prašymas yra nepagrįstas, VšĮ Garliavos PSPC privalo atsakyme argumentuotai įrodyti, kad duomenų subjekto asmens duomenys yra tvarkomi dėl pagrįstų ir teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus.

Teisės į asmens duomenų perkeliamumą įgyvendinimas

1. Duomenų subjektas turi teisę kreiptis į VšĮ Garliavos PSPC su Prašymu gauti su juo susijusius asmens duomenis bei turi teisę prašyti persiųsti VšĮ Garliavos PSPC tvarkomus duomenų subjekto asmens duomenis kitam duomenų valdytojui, jeigu yra šios sąlygos:

43.1. duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas yra grindžiamas:

43.1.1.  duomenų subjekto sutikimu arba

43.1.2.  vykdoma sutartimi tarp VšĮ Garliavos PSPC ir duomenų subjekto.

43.2.  asmens duomenys yra tvarkomi automatizuotomis priemonėmis;

43.3.  duomenų subjektas asmens duomenis, kuriuos ketina persiųsti kitam duomenų valdytojui, pateikė VšĮ Garliavos PSPC pats arba per atstovą;

43.4.  duomenų subjekto pateikti asmens duomenys yra susisteminti bei pateikti įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu.

1. Tam, kad būtų įgyvendintas Aprašo 24 punkte nurodytas duomenų subjekto Prašymas, turi būti įgyvendintos visos Aprašo 42.1–42.4 papunkčiuose nurodytos sąlygos.
2. VšĮ Garliavos PSPC, gavusi Aprašo 24 punkte nurodytą duomenų subjekto Prašymą, privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos, atlikti Prašymo įvertinimą, siekdama nustatyti, ar duomenų subjekto pateiktas Prašymas yra pagrįstas.
3. Informacija gali būti pateikiama:

46.1. duomenų subjektui;

46.2.     kitam duomenų valdytojui, jeigu:

46.2.1.  duomenų subjektas Prašyme nurodo, kad VšĮ Garliavos PSPC asmens duomenis turėtų persiųsti kitam duomenų valdytojui;

46.2.2.  yra techninės galimybės pateikti asmens duomenis tiesiogiai kitam duomenų valdytojui.

1. Jeigu duomenų subjekto Prašymas dėl asmens duomenų perkeliamumo įgyvendinamas, duomenų subjekto asmens duomenis perkeliant kitam duomenų valdytojui, VšĮ Garliavos PSPC nevertina, ar duomenų valdytojas, kuriam bus perkelti duomenų subjekto asmens duomenys, turi teisinį pagrindą gauti duomenų subjekto asmens duomenis ir ar šis duomenų valdytojas užtikrins tinkamas asmens duomenų saugumo priemones. VšĮ Garliavos PSPC neprisiima atsakomybės už perkeltų asmens duomenų tolimesnį tvarkymą, kurį atliks kitas duomenų valdytojas.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Duomenų subjektų teisės VšĮ Garliavos PSPC įgyvendinamos neatlygintinai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
2. Duomenų subjektai skundus dėl šio tvarkos aprašo nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo gali pateikti VšĮ Garliavos PSPC nustatyta tvarka.

DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS

Prašymo dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo forma

Asmuo, atsakingas už asmens duomenų apsaugą VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre, yra Birutė Kairaitienė.

Tel. Nr. 8 700 11 000

El. p. birute.kairaitiene@garliavosmc.lt 

Šakos2022-10-18 Susitarimas Nr_ S-245.pdf

Šakos 2023-10-16_Susitarimas_Nr_ S-241.pdf

LNSS šakos kolektyvinė sutartis S-234-1.pdf

LNSS šakos 2023-12-29_susitarimas_ S-316.pdf