Žolinė – padėkos, bendrystės ir gamtos brandos šventė

Rugpjūčio 15-ąją minima Žolinė (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė) – viena gražiausių vasaros švenčių, žyminti derliaus brandą, padėką už gamtos dovanas ir simbolinį vasaros palydėjimą.

Per Žolinę į bažnyčią nešamos žolynų puokštės, lauko gėlės, javų varpos, vaistažolės, pirmieji vaisiai ir daržovės. Jie šventinami kaip padėkos už derlių ženklas, o pašventinti žolynai nuo seno buvo laikomi namuose, tikint, kad jie neša palaimą ir saugo nuo negandų.

Ši diena – ir bendrystės metas. Nuo seno Žolinė suburdavo šeimas, gimines ir kaimynus prie bendro stalo, kviesdama pasidalyti pirmuoju derliumi, pabūti kartu ir padėkoti už tai, ką dovanojo vasara.

Etnologai primena, kad Žolinė – ne tik derliaus, bet ir vidinės brandos šventė. Tai proga stabtelėti, įvertinti, ką per vasarą sukaupėme – ne tik soduose ar daržuose, bet ir savo širdyse: poilsį, ramybę, patirtis, artumą su žmonėmis ir gamta.

Gražios ir prasmingos Žolinės!